Kaip įveikti tinginystę be kovos ir valios pastangų: tai kur kas paprasčiau, nei atrodo

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

DJ_LFS 2016-06-19 23:56
Gal ir įdomus straipsnis, bet tingėjau visą perskaityti...
miiinnde 2016-06-20 14:28
Tiesa pasakius ir nieko nepraradai...
Kitesabove 2016-06-20 15:01
MindaugasV85 2016-06-20 23:11
Aš irgi taip pat Bet ką pastebiu iš pažįstamų pusės, tai galiu pritaikyti tą posakį: vieni ieško galimybių (kaip padaryt), kiti priežasčių (kodėl nedaryt). O kai pradedu šį posakį taikyti sau, tai visad krypstu į pirmąjį variantą argumentuodamas tuo, kad načiort man antrasis
procc 2016-06-22 10:19
Reporteri, why allsas articlesas suenglishfikuotai neistypeintas?
vanduo4 2016-06-23 03:05
Bevertis straipsnis - daugybė minčių ir visiškas chaosas: 1. ten kur kalbama apie besikaupiančius darbus ir jėgų sekimą, visiškai neakcentuojamai jog tai daugiau emocinis, o ne fizinis nuovargis. Žmonės iš darbų grįžta dažniausia emociškai pavargę, o ne fiziškai. Ir blogiausiai po to, kad grįžę eina gulėti vietoj to, kad pajudėtų. Aišku nekalbu apie tikrai fizinį nuovargį; 2. straipsnyje nagrinėja kažkokias iš piršto laužtas technikas ir visiškai nekalbama apie tai, kad tinginystę lemia būtent žmogaus asmeninė būsena, vidinės nuostatos ar tiesiog asmeninė psichologija. Trumpai kalbant, vieni žmonės turi vidinį varikliuką, kiti ne. Kodėl? Kas tas varikliukas? Geriau paieškok atsakymo į klausimą, kas žmones "užkabina" ką nors daryti? Kodėl vienus "užkabina" vieni dalykai, kitus kiti, o trečius niekas "nekabina"? Pvz.:1. Apie tai yra filmas - "Skrydis virš gegutės lizdo", kur parodomas pasenęs ir visiškai neefektyvus Sovietinis metodas, pacientus siekiant priversti besąlygiškai paklusti taisyklėms, vietoj to kad juos kuo nors sudominti ir leisti pasireikšti. 2. yra pasaka kaip kaime vaikas su mama nuėjo "perkelti" karvę pievoje. Mama ištraukė kuolą iš žemės ir vaikas pastebėjo jog jo vietoje atsirado gili tamsi skylė. Ir tuo metu mažytė mažytė varlytė tik strykt ir įkrito. Greitai vaikas nubėgo namo, prisirinko mažų akmenukų it gryžęs mėtė į duobutę po vieną. Įmeta, palaukia kol varlytė užlips ant akmenuko, vėl įmeta. Ir kai pamatė jog duobutė pilna akmenukų, ovarlytės vis dar nematyti, jis suprato, kad varlytę užkasė gyvą. ----------------- Gerbiamieji psichologai. Nevaidinkite, kad suprantate ir nepiskite proto su savo teorijomis. Tai kas tinka vienam, tai dar nereiškia, kad tai tinka visiems.
soulshot 2016-08-12 15:19
Nesamone visiska...