Jau po 5–10 metų genų inžinerija sukurs superprotingus žmones su IQ 1000: kaip tai pakeis pasaulį ir visą ekonomiką ()
Nebe už kalnų metas, kai tėvai galės rinktis, kokį vaiką jie nori pradėti. Iš pradžių genomo redagavimo technologija kurta, siekiant pakeisti genus, lemiančius sunkių ligų vystymąsi, tačiau jau dabar aišku, kad jeigu genų instrumentai bus pradėti naudoti iš principo, tai jų panaudojimo sfera smarkiai išsiplės. Gavę galimybę gimdyti sveikus vaikus, žmonės panorės, kad palikuoniai būtų ir gražūs ir protingi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei genetikai teisūs, tai mokslininkai galės užtikrintai žmogaus genomą redaguoti jau po penkių – dešimties metų. Tai gana trumpas laikas ir gali būti, kad jau dabar pats metas pradėti rengtis. Atsiradimas kartos, protingesnės už mus, – tai ne tik ginčai dėl genų inžinerijos etiškumo, bet ir visiškai konkrečios ekonominės pasekmės, savo straipsnyje Business Insider svarsto Smitho koledžo (MA, JAV) ekonomistas Jamesas D. Milleris.
Mokslininkų nuomone, tarp mūsų netrukus gali rastis ne tiesiog protingi, o superprotingi žmonės. Dabar žinoma, kad egzistuoja daugybė DNR atkarpų, darančių įtaką kognityviniams, protiniams gebėjimams. Teoriškai, priklausomai nuo įsikišimo laipsnio, žmogaus intelektą galima būtų IQ įvertį padidinti keliais punktais (ar keliomis dešimtimis punktų) ar netgi sukurti žmogų, kurio intelektas atitiktų 1000 punktų, – bent jau tokią galimybę numato Mičigano universiteto tiriamojo darbo viceprezidentas ir mokslinis BGI (Pekino genomikos institutas) mokslinis konsultantas Steve Hsu.
Galima numanyti, kad šių technologijų veiksmingumui pasitvirtinus, daugelis norės jomis pasinaudoti. Gausybė atliktų tyrimų ir sveikas protas kužda mums, kad žmogaus intelektas turi didžiulę įtaką jo gyvenime, ir jei dabar tėvai pasirengę pakloti didžiules sumas savo vaikų lavinimui ir švietimui, tai nesunku įsivaizduoti, kaip jie investuos į vaiko ateitį jo pradėjimo etape. Kaip tai atsilieps ekonomikai?
Milleris prognozuoja, kad genų inžineriją turės subsidijuoti vyriausybės, kaip ir kitą aukštųjų technologijų medicinos pagalbą. To reikalaus ir liberaliai nusiteikusi visuomenės dalis, ir konservatoriai; pirmieji – siekdami užtikrinti vienodas galimybes ir vargšams ir turtuoliams, antrieji – siekdami užtikrinti valstybės konkurencingumą globalioje rinkoje.
Valstybės bus tikros, kad piliečiai, kurių IQ bus didesnis 15, 50 ir t.t. balais, bus daug produktyvesni darbuotojai ir pradės aktyviau skolintis pinigus, tikėdamosi darbo našumo ir būsimų mokesčių augimo. Dėl tos pačios priežasties kompanijos irgi pradės noriau imti kreditus ir daugiau investuoti į naują įrangą ir statinius. Turtingoje visuomenėje daugelis aktyvų, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir intelektualinę nuosavybę, brangs.
Visuomenės gerovės augimo tikėsis ir atskiri žmonės. Tai privers juos sumažinti savo santaupas. Be to, jie lauks, kad turtėjančios valstybės išplės senėjančių gyventojų paramos programas – tai bus dar viena priežastis mažiau nerimauti dėl pragyvenimo pensijoje.
Genų inžineriją subsidijuos valstybės, kaip ir kitas medicinos pagalbos rūšis
Bendros tendencijos – noras leisti pinigus ir nenoras juos kaupti – taps bankų palūkanų normų augimo priežastimi, tęsia Milleris. Aukštesni procentai veikiausiai stimuliuos kaupimą ir sulaikys išlaidavimą, o tai reiškia, kad ateities pinigų rinkoje nusistovės tam tikra pusiausvyra.Tai yra, kalbant supaprastinta, genų inžinerija gali tapti tuo stabilaus ilgalaikio augimo faktoriumi, kurio seniai laukia pasaulio ekonomika. Beje, reali aukštesnio darbininkų IQ įtaka ekonominės veiklos rezultatams gali būti mažesnė, nei prognozuojama, dėl daugybės kitų faktorių, ir tada pasaulis susidurs su dar vienu investiciniu burbulu, kurio pasekmės bus sunkios. Telieka šias hipotezes patikrinti praktiškai. Jei tikėsime genų inžinerijos srityje dirbančiais mokslininkais, ilgai laukti neteks.
Ира Соломоновa
slon.ru
