Ukraina nori antram gyvenimui prikelti Černobylį (16)
Po Černobylio katastrofos atsiradusi Liuksemburgo dydžio radioaktyvi dykvietė Ukrainoje gali būti prikelta antram gyvenimui. Ukraina ieško investuotojų, kurie norėtų šalia atominio reaktoriaus įrengti naują elektrinę.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šįkart – saulės, praneša „Bloomberg“.
Praėjus 30 metų po Černobylio katastrofos, vis dar sunku patikėti, kad „mirties zonoje“ gali atsirasti gyvybė. Kol kas čia užsuka tik smalsūs turistai, keli drąsūs vietiniai bei nelegalūs medkirčiai. Miškininkystė ir žemės ūkis šioje vietoje per daug pavojingas, bet yra vienas dalykas, kurį Černobylyje išgauti dar galima – saulės šviesa.
„Černobylio apylinkės puikiai tinkamos atsinaujinančiai energetikai. Per teritoriją jau eina aukštos įtampos laidai, kurie buvo naudojami elektrinėje, žemė čia labai pigi ir mes turime daugybę darbuotojų, mokančių dirbti elektrinėse,“ – sakė Ukrainos aplinkos ministras Ostapas Semerakas.
Černobylio pavertimas saulės elektrine padėtų ne tik apleistai teritorijai. Tai leistų Ukrainai priartėti prie Europos bei pakeistų konflikto su Rusija zonoje – netoli šalies sienos gyvenančiųjų nuomonę.
„Mūsų prioritetai yra europietiški, mes siekiame aukščiausių aplinkos apsaugos standartų bei švarios energijos poreikį. Mes norime būti sėkminga šalimi, parodyti žmonėms konflikto zonoje, kad gyvenimas Ukrainoje yra geresnis ir patogesnis“, – sakė O.Semerakas.
Ukrainos vyriausybė vis dar yra keblioje taikoje su separatistais Donbaso regione, šalia sienos su Rusija. Abiems pusėms sunkiai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus, priimtus kartu su Minsko taikos, o tarptautiniai stebėtojai vis dar praneša apie agresijos protrūkius, kurie jau pražudė ar be namų paliko tūkstančius.
Iki šiol Ukraina buvo labai priklausoma nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos. Vyriausybė šią priklausomybę bando sumažinti po praėjusios žiemos, kai Rusija grasino, jog dėl laiku nesumokėtų įmokų nutrauks šaliai dujų tiekimą.
Vien pernai Ukraina beveik perpus sumažino dujų iš savo rytinės kaimynės vartojimą. Šiuo metu šalis koncentruojasi į atsinaujinančią energetiką. Vyriausybės planas Černobylio zonoje įrengti 1 gigavato saulės elektrinę kainuotų apie 1 milijardą eurų.
Aplinkos ministras, prakalbęs apie Černobylį, sulaukė susidomėjimo iš 2 Amerikos investuotojų bei 4 Kanados energetikos kompanijų. Iki metų pabaigos planuojama šalia Černobylio pastatyti 4 megavatų galios saulės kolektorius. Apie šio projekto finansavimą mąsto ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, nors konkrečių sprendimų priimta dar nėra.
„Mes svarstome šį projektą, kaip ir visus kitus atsinaujinančios energetikos projektus, kurie yra patikimi bei perspektyvūs investicijų pasiūlymai“, – sakė banko atstovas Ukrainai Sevkis Acuneras.
Jei projektas bus pradėtas įgyvendinti, jis gali evoliucionuoti į dar didesnę iniciatyvą. Būtų galima panaudoti visas 4 gigavatų galios perdavimo linijos, kurių net nereikės statyti – jos Černobylio teritorijoje liko po elektrinės likvidavimo.
