Pirmasis A klasės daugiabutis Vilniuje, kurio šildymo ir vandens išlaidas visiškai padengia pajamos iš saulės jėgainės

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

zaliaakis 2016-02-07 13:19
O nepamirso parasyti, kad kiti elektros vartotojai ir padengia jiems tas islaidas uz sildyma...
punktyras 2016-02-07 14:53
O koks skirtumas? Vis vien į pliusą išėjo.
Creatium 2016-02-07 15:38
Reikėtų matuoti ar padengia sunaudojimo poreikius, pvz. ar sugeneruoja pakankamai elektros, kad nereikėtų jos pirkti. Nes tas kainų lyginimas neprives prie nieko. Daugiau namų pasistatys jėgaines, kris supirkimo kaina ir bus šakės visiems tiems skaičiavimams.
bahuriux 2016-02-07 15:46
Skirtumas milžiniškas bene 3 kartus daugiau gaunant už kWh nei rinkos kaina. Tokie iš kitų mokesčiu mokėtojų subsidijuojami "žalios energijos" projektai yra blogiau nei įdingi. Gavosi taip, kad turčiams kurie išgalėjo nusipirkti naują butą A klasės name ir dar įsirengti saulės jėgainė, 2/3 kaštų padengia varg0liai, kurie to neįperka ir moka daug mokesčių. Jūsų manymu čia socialiai teisinga praktika? Visi tokie projektai turi būti už rinkos kaina, tiek pastatymas, tiek supirkimas, antraip gaunasi nonsensas kurį aprašiau aukščiau.
evaldosia 2016-02-07 16:04
jei tos elektrinės elektrą valstybė superka už daugiau negu 0,3 euro,tai matyt apsimokėjo.bet gyventojai už elektrą mokėjo energijos skirstymo bendrovei,normalia sumą?tai ir susidaro sutaupyta suma. O. benderio biznis.BE DOTACIJŲ NEAPSIMOKA.yra išimtys- pats montuoji,foto elementus perki pats,nereikia pagrindo montuoti,nesijungi į tinklus.toks atvejis atsipirks per 20 metų,dabartinėmis kainomis.dabar moka už indėlius 0 procentų palųkanų.mastome kurmiai.
waldas20 2016-02-07 20:50
Kiek suprantu apie energija, tas daugiabutis jau egzistuoja ateities vizijose, su kuo ir sveikinam.
kestutisz 2016-02-07 20:58
Tokios jau žaidimo sąlygos, kurios tęsis tol kol kažkam šaus geneali mintis sugedus elementams juos ne taisyti, o permesti laidą iš pigesnės downlinko rozetės į brangesnę uplinko, ir pamirš kad naktį generuoti elektrą iš Saulės yra gan įtartina :) Na kaip kažkada su motinystės pašalpom buvo kur kai kurie persididino jas be proto ir užlenkė "projektą" visiškai.
immortallt 2016-02-08 00:12
Prieš gerus tris metus savikaina buvo viena, dabar savikaina dar stipriai sumažėjusi ir efektyvumas išaugęs. Aišku, nėra susidariusi tiek palanki situacija, bet vis tiek galima sutaupyti.
baronkis 2016-02-08 08:42
Tikiuosi gera praktika bus pleciama ne tik hanerio, bet ir kitu nt vystytoju
bahuriux 2016-02-08 10:58
Gera praktika būtu jei visas šitas reikalas nebūtu subsidijuojamas. TAŠKAS.
immortallt 2016-02-08 11:02
Būtų gerai, bet tada tegul visos katilinės grąžina atgaline data subsidijas.
gytis13 2016-02-08 11:18
Aš namie irgi įsirengiau ant stogo saulės bateriją 20W ir kraunu seną automobilio akumuliatorių, yra visada paruoštas energijos šaltinis. Investicija pasiteisino - vaikai labai pamėgo nuo šios sistemos krauti mobilius telefonus. Bet gruody, kai buvo saulės mažai, bekraudami telefonus sugebėjo nusodinti akumuliatorių.
raimism 2016-02-08 15:19
Jeigu aklai žiūrėti vien į kilovatvalandę - Elektrėnai subsidijuojami dar labiau. Jeigu žiūrėti kiek kainuoja (kokia rinkos vertė) Kauno marių užlietas žemės plotas, Kauno HE ir Kruonis yra siaubingai neefektyvūs kapitalo grąžos požiūriu, o jei paskaičiuoti kiek tame pačiame plote būtų galima pastatyti vėjo jėgainių ir kokia būtų jų instaliuota galia - skaičiai badytų akis ir t.t. Kiekviena elektros gamybos sistema turi savo trūkumų - vienos teršia, kitos - užlieja žemę, trečios - subsidijuojamos, ketvirtos (tie patys Elektrėnai) - tiek teršia, tiek subsidijuojamos. Bet visos turi ir privalumų, kiekviena savo skirtingus. Ir reikia tuos trūkumus ir privalumus subalansuoti, kitaip nebus tvarios sistemos. Negalima piktintis, kad kažkas subsidijuojama, jei tai turi kitų privalumų (pvz mažesnė tarša). Galima tik kelti klausimą dėl subsidijų dydžio. Vienintelis būdas jokios gamybos nesubsidijuoti - visą elektrą pirktis iš užsienio rinkų per jungtis. Taip, tada nebūtų jokių subsidijų, viskas būtų švaru. Bet ar teisinga, saugu ir t.t.? Tokiu požiūriu galima sakyti, kad vienai penkiaaukščio laiptinei (dvidešimčiai butų) užtektų vienos skalbimo mašinos - ji būtų pastoviai apkrauta, naudojama efektyviai, geriau atsipirktų ir t.t. Bet kažkodėl Lietuvoje kiekvienas skalbyklę perka savo butui, niekas su kaimynu nesimeta...
Niemand 2016-02-08 15:27
Gera praktika būtų, jei būtų subsidijuojamas efektyvių plokščių developinimas ir gamyba, o ne neefektyvių eksploatavimas.
Niemand 2016-02-08 15:36
Jei tikėti registrų centru, žemės ha toje teritorijoje vidutiniškai kainuoja 300 eur, marių plotas 6.350 ha, gaunam nepilnus 2 mln. eurų, nesakyčiau, kad akis badytų. Vėjo jėgaines galima labai puikiai statyti ir ant vandens, tik mano žiniomis, Kauno apylinkėse vėjingumas per mažas. Be to, vėjo ir saulės energijai reikalingi balansavimo pajėgumai, t.y. tie patys Elektrėnai.
immortallt 2016-02-08 16:12
Jau iš praktikos pasimokyta, kad geriau skatinti rinką vystytis, o ne duoti pinigus, kad galbūt sukurtų. Kai subsidijuoja rinką bei leidžia pasirinkti geriausią variantą - visi perka tą, kuris leidžia daugiausia iš to uždirbti, tad progresas labiausiai skatinamas. Jei numesi kažkam pinigų, kad sukurtų, tai pinigus išleis, o ar sukurs - vargu. Jei tada pradėsi išsireikalauti pinigų atgal, mažai kas investuos. Niemand, 300€? Už tiek žemesnio nei vidutinio derlingumo žemės ūkio paskirties žemę galima išnuomoti (per metus). Ne elektrėnai reikalingi, paslaugą bus galima greitu metu pirkti ir iš šono. Būtų galima pritaikyti tam ir pvz Vilniaus termofikacinę elektrinę bei dar kurią nors kita, užlieti teritorijas nėra būtina. Be to, tu žinai, už kiek gamina elektrą Elektrėnai ir kiek dar gauna subsidijų? Į subsidijas įeina ir paskola, už kurią laiduoja valstybė, ir pigus nuosavas kapitalas, kurį gauna kaip monopolininkas.
Niemand 2016-02-08 16:49
Aš nežinau visų Elektrėnų finansavimo peripetijų, tik stipriai abejoju, kad ir pats žinotum... Pritaikyti galima daug ką, bet kodėl ne Elektrėnus?
immortallt 2016-02-08 17:06
Niemand, tai būtent subsidijos vienodos per pagamintą galią visiems skatina rinktis efektyviausius. Jie pradedi mažinti subsidijas tiems, kurie renkasi efektyvesnius - gausis priešingas efektas, jei didesnes - gausis persubsidijavimas (oversubsidizing). Pagal registrų centro vertes, gal nori parduoti savo NT? Parduosi kitą dieną už 2x didesnę kainą. Ir šiaip žemės ūkio paskirties žemės su didesnio nei vidutinio derlingumo rodikliu prasideda nuo 2,000€. Mažai derlingas žemes vargu ar už 1,000€ nusipirksi. Taip pat ramism atkreipė dėmesį į tai, ką toje žemėje gali sukurti. Pvz pastačius vėjo jėgaines, tu ir toliau gali atlikti ūkinę veiklą, tik šiek tiek sumažės plotai. Taigi dar reiktų skaičiuoti kiek gauni iš žemės ūkio veiklos pajamų. Yra toks veikėjas, Martynas Nagevičius. Jis yra energetikoje specialistas, propaguoja stipriai atsinaujinančią, bet nėra pernelyg pamišęs ir išlieka daugmaž objektyvus. Nagrinėjo ir iš finansinės bei techninės pusės, kas yra pigiau ir kiek reiktų investuoti pritaikyti Vilniaus, Kauno ir berods Panevėžio termofikacines perimti Elektrėnų darbą. Elektrėnai dirba sąlyginai daug brangiau, nes šilumą išmeta į ežerą. Tiesiog Elektrėnai per mažas miestelis, kad apsimokėtų naudoti.
raimism 2016-02-08 21:22
Niemand - konkretus pavyzdys. Gyvenu prie Vilniuje, prie Vokės, keli kilometrai į aukštupį nuo Grigiškių HE ir taip vadinamo Grigiškių tvenkinio. Elektrinės instaliuota galia - 400 kW, pagal pagamintą elektrą - išnaudojimas 40%. Maždaug tokį pat koeficientą turi ir naujos vėjo jėgainės. Regionas mažiau vėjuotas nei pajūris, todėl pridedu +25%, t.y. Grigiškių HE pagamina panašiai tiek pat elektros kaip ir 500 kW vjėo jėgainių ''ferma''. 1 ARO žemės kaina toje zonoje yra ~4500 eurų. Grigiškių tvenkinys - 98 ha, t.y. tos žemės vertė yra virš 40 mln. eurų rinkos kainomis. Iš esmės visi šie 40 mln. eurų valstybės vertės požiūriu yra naudojami ypač neefektyviai, nes Grigiškių HE eksploatuojančios UAB ''Hidromodulis'' pajamos 2014 buvo ~80 000 eurų, 2015 tikėtina bus dar mažiau, nes buvo sumažinti perteklinės HE pagamintos energijos supirkimo tarifai. Jeigu žiūrėti pagal alternatyvinius kaštus - valstybei geriau išpirkti tą HE (jos EBITDA nesiekia 20 000 eurų, max tokio verslo vertė bus 200 000 eurų), nugriauti ir parduoti žemę neblogoje vietoje prie Vokės upės. Už gautus 40 mln. eurų galima ant 6 000 namų stogų (ar darželių, mokyklų ir kitų valstybinių įstaigų) pastatyti po 6 kW saulės baterijas (7 000 eurų su visais darbais, trifaziais inverteriais - pats domėjausi). Bus įdiegta 6 000 x 6 kW = 36 MW galios sistema. Ji pagamins virš 30 mln. kWh elektros energijos per metus, t.y. 30 kartų daugiau nei HE, kurią tarp kitko eksploatuoja privati UAB ir valstybė nieko iš to negauna. Tokie tai skaičiavimai...
vazzy 2016-02-09 01:51
Ką jis ten nagrinėjo ? Tiek Kauno, tiek Vilniaus termofikacines kelių metų bėgyje tikrai uždarys, nes į rinką ateina Fortum tuose miestuose. Elektrėnai naudojami balansavimui ir be to, dabar ten labai mažai elektros pagaminama, praktiškai be darbo stovi didžiąją dalį laiko ( mano žiniom, nebent kažkas pasikeitė per metus ). Neapsimoka statyt tų saulės modulių Lietuvoje, atsipirkimas čiut ne 20 metų, bet kadangi modulių efektyvumas krenta po kelis % per metus tai greičiausiai niekada neatsiperka. Kam pavyko išsimušt subsidijas tam pasisekė, bet čia rusiškas biznis, turtingi investuoja, kad patys galėtų pigiau gyventų vargingesnių sąskaita ir valstybė sako čia viskas gerai. Sakyčiau dar ženklūs kiekiai būtų tos žalios elektros, bet ten juk visiški centai. Kaip kažkas minėjo neapsimoka statyti Kaune vėjo jėgainių tai tikrai neapsimoka nes vid. vėjo greitis nuo pajūrio skiriasi per 1-1.5 m/s, sakot nedaug? nu bet kai paimi 6^3, ir paimi 4.5^3 tai gaunas 216/91 = 2.37 karto skiriasi pagamina energija. P = 1/2*OroTankis*m*v^3