Siaubūnas iš Grenlandijos – naujausias ilgiausiai gyvenantis padaras Žemėje (2)
Užauga šie monstrai iki 5 metrų! O gyvena... Gyvena jie kartu su mumis, Žemės planetoje. Apie gyvenimo trukmę gal šiek tiek vėliau. Pradžiai pakaks pasakyti, kad lytinę brandą šie grobuonys pasiekia tik sulaukę 150 metelių. Kitaip tariant, tik tada baigiasi jų paauglystė...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ką tik įvardijo naują ilgiausiai gyvenančių stuburinių rūšį. Šių padarų gyvenimo trukmė gali siekti ir daugiau nei 400 metų – kone dvigubai daugiau už seniausią žinomą didįjį vėžlį ar grenlandinį banginį. Šie rekordininkai pasislenka laipteliu žemiau ir galės tenkintis mūsų laikų Žemės ilgaamžių sidabru. O nugalėtojo titulas nuo šiol suteikiamas irgi vandens padarui – ir taipogi grenlandiniam. Grenlandiniam rykliui (lot. – Somniosus microcephalus).
Nors tai – toli gražu ne ką tik atrasta ryklių rūšis, sunkiai suvokiama jų gyvenimo trukmė atrasta tik dabar. Kad šie grobuonys gyvena beveik 0,5 tūkst. metų, atrado Kopenhagos universiteto jūrų biologo Johno Steffenseno vadovaujami tyrėjai. Jie liko priblokšti, kai išsiaiškino, kad lytinę brandą grenlandiniai rykliai pasiekia tik sulaukę 150-ties metų.
Labai lėtai plaukiojančios žuvys paplitusios lediniuose Šiaurės Atlanto ir Arkties okeanų vandenyse. Kaip jau minėjome, užaugti šie ilgaamžiai gali iki 5 metrų ilgio. Danijos mokslininkų atradimas pristatytas žurnale Science.
Įsivaizduokite, kad lytinį gyvenimą galėtumėte pradėti tik nuo 156-erių... Taip, taip, grenlandinių ryklių patelės poruotis ir susilaukti palikuonių gali tik po 156-ojo gimtadienio.
"Šių ryklių ilgaamžiškumas yra tiesiog pribloškiamas, - susižavėjimo neslepia šaltųjų vandenų gyvūnijos fiziolohas iš Loligo Systems tyrimų instituto Vyborge (Danija) Michaelas Oellermannas, kuris, beje, nėra šio tyrimo bendraautorius. – Dar labiau žadą atima tai, kad šitiek metų išgyventi šie padarai sugeba vandenynuose, kur apstu visokiausių pavojų – galingesnių plėšrūnų, maisto stygiaus, susirgimų."
Kad Grenlandijos rykliai gyvena gana ilgai, nujausta jau senokai. Dar 4-ame XX a. dešimtmetyje ichtiologai Grenlandijoje pažymėjo daugiau kaip 400 grenlandinių ryklių ir po kurio laiko priėjo išvadą, kad jie per metus paauga tik 1 cm. Neabejotinas požymis, kad augti visai neskubantys plėšrūnai tikriausiai turi solidų laiko rezervą. Vis dėlto galutinai išsiaiškinti šių žuvų gyvenimo trukmę mokslininkams pavyko tik dabar.
Susidomėjęs šių unikalių gyvūnų gyvenimo trukme, Kopenhagos universiteto jūrų biologas Johnas Steffensenas gavo Š. Atlante pagauto grenlandinio ryklio stuburo fragmentą. Jis tikėjosi, kad individo amžių pavyks nustatyti pagal stuburo '"rievių" skaičių. Tačiau tokių jis nerado.
Pasikonsultavęs su radioaktyvių anglies izotopų metodo ekspertu Janu Heinemeieriu iš Aarhuso universiteto (taip pat Danija), J. Steffensenas gavo patarimą patyrinėti ryklio akies lęšį – paieškoti jame įvairių anglies atmainų, galinčių suteikti informacijos apie gyvūno amžių.
Tai ir buvo sunkiausioji dali. J. Steffensenas ir jo bakalauro studentas Julius Nielsenas kelerius metus visais įmanomais būdais rinko grenlandinių ryklių lavonus – dauguma jų netyčia įsipainiodavo į žvejų tinklus ir juose žūdavo. Tuomet ėmėsi įspūdingo metodo – negyvų ryklių akių lęšiuose fiksavo sunkiojo anglies-14 izotopo, likusio po branduolinių bandymų XX a. viduryje, kiekį. (Kas galėjo pagalvoti, kad atominės bombos pasitarnaus ilgaamžiškiausio gyvūno nustatymui!)
Šios anglies izotopo dalelės vandenynų ekosistemose atsirado XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje dėl vadinamojo "bombų impulso". Tai reiškia, kad kūno dalyse, kurios formavosi tuo laikotarpiu – o ypač akių lęšiuose – šio sunkiojo elemento turėtų būti daugiau.
Taikydami šį metodą mokslininkai priėjo išvadą, kad du rykliai (abu mažiau nei 2,2 metro ilgio) yra gimę po 1960 m. Vienas iš tiriamųjų buvo gimęs 1963-aisiais. Šiuos gana tiksliai identifikuoto amžiaus individus mokslininkai panaudojo kaip atskaitos tašką grenlandinių ryklių gyvenimo trukmės skalės sudarymui. Remiantis ja, individo amžių būtų galima sužinoti pagal jo dydį.
Skalės sudarymas pradėtas nuo mažiausio dydžio – žinoma, kad grenlandiniai rykliai pasaulį išvysta 42 cm ilgio. Galiausiai buvo įvertinti ir stambiausi egzemplioriai. Paaiškėjo, kad seniausiam iš jų galėjo būti apie 392 metus – su 120 metų paklaida! Tai reiškia, kad grenlandiniai rykliai savo ilgaamžiškumu labai smarkiai lenkia kitas ilgaamžiškiausiomis laikytas gyvūnų rūšis. Antron vieton smuktelėjo grenlandinis banginis (vidutiniškai gyvenantis 211 metų).
O sprendžiant iš daugelio nėščių patelių ilgio (beveik 4 metrai), jos jaunystės sulaukia ir poruotis pradeda tik po 150-ojo gimtadienio.
Jūrų biologai ir ichtiologai yra linkę manyti, kad grenlandinių ryklių gyvenimo trukmė tokia ilga dėl šalto vandens, kuris lėtina jame besiveisiančių gyvūnų augimą ir biocheminius procesus.
"Nepaprastai svarbi yra šaltame vandenyje kur kas lėčiau vykstanti medžiagų apykaita (metabolizmas), - sutinka Mičigano universiteto (JAV) genetikas Shawnas Xu.
Beje, naujieji ilgaamžiškumo rekordininkai – ne tokie jau ir nekalti, ir minta toli gražu ne planktonu. Štai prieš kelerius metus Niufaundlendo pakrantės seklumoje pastebėtas didžiulis besiblaškantis gyvūnas. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad tai – 2,5 m ilgio ir 120 kg svorio grenlandinis ryklys, užspringęs... prarytu briedžiu.
O vienoje iš rašinio iliustracijų įamžintas kitas besotis grendlandinis ryklys – su dar gyvu ruoniu nasruose.
Ką gi, šie gluminantys atradimai tik primena, kiek dar nedaug težinome apie povandeninį pasaulį ir jame vykstantį gyvenimą.