Atskleistos įspūdingos naujausių Rusijos ir JAV šnipinėjimo palydovų galimybės (2)
Rusija kuria naujus ir vis modernesnius žvalgybos palydovus, tačiau amerikiečių šnipai ją vis lenkia vienu žingsniu, rašo „The Daily Beast“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skelbiama, kad Rusijos kariuomenė ketina į kosmosą paleisti naujos kartos šnipinėjančių palydovų, kurie padės Maskvai konkuruoti su iki šiol nenurungiamomis Amerikos „akimis“ danguje.
Tačiau panašu, kad amerikiečiai neatsilieka. Tuo metu, kai Rusija stengiasi pasivyti Jungtines Valstijas (JAV) vienoje konkrečioje kosminės žvalgybos srityje, JAV rengiasi technologiniam žingsniui į priekį, kuris galėtų iš tiesų dar labiau padidinti šalies atotrūkį nuo kitų valstybių.
Teigiama, kad Maskva ketina 2019, 2022 ir 2024 metais į kosmosą paleisti tris naujus „Hrazdan“ palydovus. Iš esmės tai orbitiniai teleskopai, kurie bus nukreipti į Žemę ir pakeis du dabartinius Rusijos „Persona“ žvalgybinius palydovus.
Maskva yra itin priklausoma nuo savo palydovų, padedančių vykdant tolimąsias karines misijas. Žvalgybiniai palydovai, įskaitant ir „Persona“, vaidino svarbų vaidmenį Rusijai vykdant intervenciją į Siriją, nes padėjo Rusijos bombonešiams ir sparnuotosioms raketoms aptikti taikinius.
„Hrazdan“ palydovai turės didelius ir preciziškus objektyvus. „Persona“ objektyvo skersmuo siekia pusantro metro, o „Hrazdan“ palydovų skersmuo bus dviejų metrų, rašo rusų laikraštis „Kommersant“.
„Persona“ palydovai skrieja aplink Žemę 700 km aukštyje. Tokiame aukštyje senesnių palydovų objektyvų vaizdo raiška yra 31 cm, sakė nepriklausomas palydovų sekėjas ir kosmoso ekspertas Tedas Molczanas.
Tai reiškia, kad kai „Persona“ palydovas fotografuoja Žemės paviršių, kiekvienas pikselis nuotraukoje yra kvadratas, kurio kraštinė yra 31 cm ilgio. O tokiame pačiame aukštyje „Hrazdan“ palydovai veiks gerokai efektyviau. Jų raiška bus net 24 cm, sakė T. Molczanas.
„Rusijai tai yra didelis patobulėjimas“, – pabrėžė kosmoso ekspertas iš Kolorade veikiančio Saugaus pasaulio fondo Brianas Weedenas. Tačiau tuo metu, kai Rusija siekia gerinti savo palydovų raišką, amerikiečiai masto, kaip pagerinti palydovų reakciją ir pasirūpinti, kad jie galėtų veikti išvien su komerciniais palydovais. Tai yra labai didelis pokytis Amerikos karinei ir žvalgybinei bendruomenei.
JAV nacionalinis žvalgybos biuras, kuris valdo Amerikos pagrindinius žvalgybinius palydovus karinės ir žvalgybinės bendruomenės vardu, gali gauti vaizdų, kurių raiška siekia net septynis centimetrus, panaudodamas „KH-11 Keyhole“ žvalgybinius palydovus. Jų 2,4 metro skersmens objektyvai sudarė NASA garsiojo „Hubble“ teleskopo pagrindą.
Nepaisant to, yra vienas „bet“. „KH-11 Keyhole“ paprastai juda elipsine trajektorija ir gali nusileisti iki 260 km arba pakilti iki net 1000 km. Didžiausiame aukštyje šių palydovų vaizdo raiška sumenksta iki 28 centimetrų, sakė T. Molczanas. Ir tik žemiausiame taške pasiekiama septynių centimetrų vaizdo raiška. Elipsinės trajektorijos leidžia stebėti didelį Žemės plotą esant mažai raiškai ir gerokai mažesnes planetos dalis didele raiška.
Koordinuodamas „KH-11 Keyhole“ palydovų, kurių danguje, kaip manoma, yra keturi, JAV nacionalinis žvalgybos biuras gali tuo pat metu vykdyti platų ir siaurą stebėjimą. Nepaisant to, JAV nacionalinis žvalgybos biuras turi naują ir, kaip jie mano, geresnį planą, kuris leis Amerikai gerokai padidinti savo kosminės žvalgybos galią, kuriant naujos kartos žvalgybinius palydovus (galbūt sumenks didesnių objektyvų poreikis).
JAV nacionalinis žvalgybos biuras ketina nuo 2018 metų paleisti naujų „KH-11 Keyhole“ mažesne ir apvalesne trajektorija. „Turima duomenų, kad ketinama naujos kartus „KH-11 Keyhole“ palydovus paleisti 260-500 km trajektorija, kuri leis išlaikyti pastovią septynių centimetrų vaizdo raišką“, – sakė T. Molczanas.
„Mažesnės raiškos ir platesnės apimamos teritorijos tikslas yra pereiti prie komercinių palydovų“, – sakė ekspertas. Tokios privačios kompanijos, kaip „DigitalGlobe“, prekiauja kosminiais vaizdais, kurių raiška siekia net 30 cm, o tai yra šiuo metu pagal JAV įstatymus numatytas apribojimas. Tačiau teigiama, kad kompanijos jau turi technologinių galimybių rinkti 25 cm raiškos vaizdus, nors jų ir negali teisėtai parduoti privatiems vartotojams.
„DigitalGlobe“ palydovai skrieja 770 km aukštyje netoli „KH-11 Keyhole“ senosios ribos. JAV nacionalinis žvalgybos biuras galėtų pakeisti „DigitalGlobe“ ar kitos kompanijos padarytus vaizdus mažesnės raiškos – 25-30 cm – vaizdais.
Tuo pat metu JAV nacionalinis žvalgybos biuras siekia tobulinti palydovų komunikacinę infrastruktūrą. Iš esmės žvalgybiniai palydovai yra nuotoliniu būdu valdomos kameros. Tam, kad galėtų panaudoti palydovų padarytus vaizdus, Žemėje esantys analitikai juos turi atsisiųsti. O tai galima padaryti tik tuomet, kai palydovas atsiduria vienoje linijoje su antžemine stotimi ir gali perduoti skaitmeninius duomenis. Arba skriejantis palydovas gali perduoti duomenis grupei specialių itin aukštai esančių palydovų, kurie persiunčia juos kontrolės centrui Žemėje, su kuriuo palaiko nuolatinį ryšį.
JAV yra pasaulinė tokių duomenų perdavimo sistemų lyderė ir gali jau greitai dar labiau pranokti savo konkurentus.
„JAV, rodos, investuoja į tai daugiau, negu rusai ar kas kitas“, – sakė B. Weedenas. JAV nacionalinis žvalgybos biuras paprastai neatskleidžia, kokio pobūdžio palydovas paleidžiamas į kosmosą. Tačiau T. Molczanas ir B. Weedenas mano, kad naujausio paleidimo metu liepos 28 d. į kosmosą buvo iškelta naujas duomenų perdavimo palydovas.
Taigi, taip, rusai, kaip skelbiama, kuria naujus žvalgybinius palydovus. Ir jie veikiausiai yra labai modernūs. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija pralenks Jungtines Valstijas šioje srityje.
„Iš to, kad žinau, galiu pasakyti, kad JAV vis dar turi didelį pranašumą, bent jau kokybinį, jeigu ne kiekybinį“, – sakė B. Weedenas.