Chemikai pagaliau išsprendė problemą, kuri stabdė elektronikos revoliuciją

"Dabar mokslininkai iš McMaster universiteto šį iššūkį išsprendė sukūrę naują būdą išgryninti anglies nanovamzdelius – mažesnius, lankstesnius puslaidininkius, kurie, manoma, pakeis anglį kompiuterių procesoriuose" Ar tikrai pakeis anglį?

Metalinis anglies nanovamzdelis... taaaaip.....

O ką? Jeigu gali iš atomų sulipdyti burbuliuką ar plokštelę, tai kažkaip gali susukti ir vamzdelį. Tik klausimas, kaip, nes, pavyzdžiui, auksas arba silicis į vamzdelius savaime suktis nenori, todėl naudojamas pagrindas, ant kurio jis suformuojamas. Pavyzdžiui, anglies vamzdelis arba siūlas. Jeigu toks vamzdelis būtų milimetrų skersmens, jį galbūt pavadintume milivamzdeliu. Mikrometrų – mikrovamzdeliu. Nanometrų – nanovamzdeliu, ko čia nesuprasti?

Kas yra nanovamzdelis aš žinau. Kas yra anglies nanovamzdelis - taip pat. Bet kad anglies nanovamzdelis būtų dar ir metalinis, pirmą kartą girdžiu.

Na gerai jau gerai, vertime supainiota lietuvių kalbos subtilybė. Kilmininkas „atsako“ į du klausimus: „ko“ ir „kieno“. Pirmu atveju – „iš ko padarytas“, antru – „kam priklausantis“. Analogiškai, priesaga -in- gali reikšti „iš ko padarytas“ ir „į ką panašus, kokias savybes turintis, kokias funkcijas atliekantis“. . Vienas daugiaprasmis kalambūras išverstas kitu daugiaprasmiu kalambūru, kuris skamba stilistiškai geriau, bet pažodžiui netikslus. Kad tik tokios bėdos... Aš, pavyzdžiui, iš pradžių supratau, kad metalinis – turima omeny, metalo savybėmis pasižymintis, metalą pakeičiantis, elektriškai laidus. Nesu tos srities specas, iš kur man žinoti, kada ten kokie tuneliniai efektai kada pasireiškia.

Čia bandoma nusakyti medžiagos savybę. Hipotetiškai net vandenilis gali būti metalinis (bent jau astronomai taip mano, kad esant dideliam slėgiui vandenilio atomai sudaro jungtis ir gaunamas metalo savybes turintis darinys). tai nanovamzdeliai turintys metalams būdingas savybes yra metaliniai, o puslaidininkiams- puslaidininkiniai.

Būtų žymiai aiškiau, jei sakinyje nebūtų painiojamos cheminės ir elektroninės savybės. Metalų atomai gali sudaryti puslaidininkį, nemetalai laidininką. Daugiausia turbūt priklauso nuo priemaišų, erdvinės konfigūracijos, atstumų, ryšio energijos. Panašiai kaip skystas vanduo grynas nėra laidus – polinės molekulės susirikiuoja pagal elektrinio lauko kryptį ir sukuria barjerą, o priemaišos tą tvarką suardo. Kita vertus, buitiškai įsivaizduoju, kad tas pats anglies nanovamzdelis nėra griežtai laidininkas, dielektrikas ar puslaidininkis. Tipo, išilgai labai laidus, statmenai visai nelaidus, ar kažkas į tą pusę. Žodžiu aišku, kad iš teksto visai neaišku, ką ten nuo ko bando atrūšiuoti ir ką pašalinti. Reikėtų pamatyti originalų tekstą (plyta į vertėjo daržą). Gal vertėjas ir suprato pats, bet nevykusiai išvertė. Neišlaikė sintaksinių, semantinių, morfologinių ir terminijos niuansų (o dar kažkas postringauja, kad viskam užtektų US txtish, kai net bendrine gimtąja kalba nesusišnekam).