Kai kurie tai vadina „biologiniu Černobyliu“. 1979-ųjų balandžio 2-ąją juodligės sporos buvo netyčia išleistos iš slaptos biologinių ginklų gamyklos Sverdlovsko mieste. Paskatintas lėto vėjo juodligės sporų debesis pasuko į pietryčius, paskui save palikdamas 50 km ilgio ligos pėdsaką ir pasėjo mirtį tarp gyvūnų ir žmonių.

Tuomet žuvo 66 žmonės, tai buvo mirtiniausias visų laikų plaučių juodligės proveržis.

Dabar, praėjus 37-iems metams, mokslininkai sugebėjo izoliuoti patogenų DNR iš dviejų mirusiųjų kūnų ir kartu sudėjo visą genomą, rašo sciencemag.org.

Šis tyrimas atsako į svarbius klausimus apie Sovietų Sąjungos slaptą biologinių ginklų programą ir gali būti labai naudingas tuo atveju, jei bioteroristai kada nors sugalvotų kurti ginklus panaudodami juodligę sukeliančią bakteriją.

„Dabar mes turime molekulinius pėdsakus, – sakė tyrime nedalyvavęs Rolandas Gunowas, juodligės ekspertas iš Roberto Kocho instituto Berlyne. – Jei šį juodligės rūšis pasikartos ir vėl, mes žinosime, kad tai ta pati rūšis, kuri buvo gaminama dideliais kiekiais Sverdlovske.“

Juodligė, kurią sukelia bakterija Bacillus anthracis, būna ir natūrali mirties priežastis, tačiau ji ypatingai tinkama biologinių ginklų gamybai. Taip yra todėl, kad bakterija gamina sporas – mažytes, sausas kapsules, kurios gali dirvožemyje gulėti dešimtmečius.

Sporas galima įdėti į biologinius ginklus ir paskleisti trilijonų nematomų, bekvapių aerozolių pavidalu. Patekusios į žmogaus plaučius jos gali sukelti infekcijas, kurios, jei nėra gydomos antibiotikais, nužudo 90 proc. apkrėstų žmonių.

Paleidus sporas, tarkime, sporto stadione arba miesto centre, tokiu būdu galima apkrėsti dešimtis tūkstančių žmonių, ir daugelis jau būtų susirgę iki tol, kol pareigūnai suprastų, kas nutiko.

Juodligė yra mėgstamas biologinių ginklų teroristų pasirinkimas. 1993 m. birželį Japonų kulto „Aum Shinrikyo“ nariai purškė bakteriją iš pastatų Tokijuje – laimei, jie padarė klaidą ir pasirinko žmonėms nekenksmingą juodligės rūšį. Po 2001-ųjų teroro išpuolių Niujorke juodligės milteliai buvo duoti kai kuriems politikams ir žurnalistams Rytų pakrantėje, tuomet apkrėsti 22 žmonės, 5 iš jų žuvo.

Per Šaltąjį karą JAV, Jungtinė Karalystė ir Sovietų Sąjunga turėjo biologinių ginklų programas. 1975-aisiais vykusi Biologinių ginklų konvencija turėjo jas nutraukti, tačiau sovietai vis dar gamino juodligės sporas ir kelis kitus bioagentus.

Klausimai apie juodligės proveržį Sverdlovske, kurio dalis dabar vadinamas Jekaterinburgu, vis dar neatsakyti. Pirmiausiai sovietai dėl užkrato kaltino užterštą mėsą. 1992-aisiais, kai Borisas Jelcinas buvo prezidentu, Harvardo universiteto molekulinės biologijos specialistui Matthew Meselsonui buvo leista ištirti juodligės užkrato vietą.

1994-aisiais „Science“ publikuotame tyrime jie pateikė išvadą, kad geografinis juodligės proveržio modelis rodė, jog jos šaltinis buvo gamykloje „Military Compound 19“. Tačiau buvo likę dar aibė neatsakytų klausimų. Kad į juos atsakytų, juodligės tyrėjas Paulas Keimas iš Šiaurės Arizonos universiteto su kolegomis sumanė išgauti B. anthracis genomo genetinę seką iš dviejų mėginių, paimtų iš aukų.

Mokslininkai nerado jokių įrodymų, kad sovietai būtų mėginę juodligės rūšį padaryti atsparia vakcinoms ar vaistams – mat buvo baimintasi, kad sovietai galėjo mėginti sukurti juodligės superrūšį, kurios nebūtų galima išgydyti antibiotikais ar kitais vaistais.

Rusija dar kartą oficialiai sutiko baigti savo biologinių ginklų programą 1992-aisiais. Tačiau saugumo analitikai iškėlė abejonių, ar šalyje tai buvo padaryta iš tiesų. Buvo įtarimų, kad sovietų biologiniai ginklai galėjo patekti į blogas rankas.

P.Keimo tyrimas leis mokslininkams pasakyti, ar koks nors vėlesnis juodligės proveržis kilo iš Sverdlovsko bakterijos, ar iš kito šaltinio.

„Jeigu ši rūšis pasirodys dar kartą kurioje nors pasaulio vietoje, mes ją galėsime aiškiai identifikuoti“, – pasakojo Grunowas.

Komentarai ()