Ilgaamžiškumo kaina: 145 metų senolis trokšta kuo greičiau numirti

Iš tuos sengalvėles kas mėnesį iškapsto vis vienus už kitą senesnius, ne jau sunku pradžiai patikrinti amžių, o poto skelbti sensacingą naujieną arba negaišinti gerbiamų skaitytojų, Juk archeologai tųkstančių metų senumo palaikus įvardija dešimčių metų tikslumu, tai nejau neįmanoma gyvam žmogui amžiaus nustatyti ? arba pasidomėjus istoriniais įvikiais jo regione tiesiog akistatą atlikti, ir viskas paaiškėtų..

Nori pritaikyti archeologinius tyrimo būdus gyvam žmogui?

Noriu pritaikyt amžiaus nustatymo būdus, o kokie jie nesvarbu. ( Savaime suprantama svarbiausia, kad dėdė liktų sveikas, nesužalotas) Žinau, kad archeologai iškasę palaikus, įvardija jų amžių tad neabejoju, kad gyvam žmogui tą padaryti tuo labiau įmanoma.

Gyvam žmogui geologinio metodo nepritaikysi (kaip ir kitiems gyviems organizmams). O ar yra medicininis variantas tai sužinoti, nežinau ir neteko apie tokį girdėti. Jei tau teko galėtum pasidalinti žiniomis kaip tiksliai nustatyti gyvo žmogaus amžių jam nepakenkiant. O archeologai dažniausiai nesenu objektu amžių nustato pagal anglies izotopus. Yra priimta, kad izotopu santykis atmosferoje nesikeičia. Vieni izotopai yra stabilus ir neskyla, kiti nestabilus ir skila. Todėl jų pastoviai mažėja. Jei žinai kaip greitai jie skila ir žinai kiek jų buvo pradžioje, gali pasakyti kiek laiko praėjo. Kol organizmas gyvas, jis visas medžiagas gauna iš išorės, todėl skylančiu izotopų kiekį pastoviai atnaujina ir izotopų santykis nesikeičia. Bet kai organizmas miršta, jis nebegauna naujų izotopų iš aplinkos. Todėl skylančių izotopų skaičius pastoviai mažėja. Pagal tai galima apskaičiuoti prieš kiek laiko tas organizmas mirė, bet ne kiek laiko gyveno.