Stebuklingasis EM Drive variklis sulaukė rimto mokslininkų dėmesio: aiškėja pirmosios įdomios detalės

Jei veikia, galima panaudot pvz automatinei palydovu padeties korekcijai. Nereiks kuro i kosmosa kelt.

Būtų visai neblogai, jei pasirodytų, kad šitas EM Drive variklis vistik veikia. Tik spėju jis ne impulso tvermės dėsnį pažeistų, o tik parodytų, kad dabartinė elektrodinamika neteisinga.

Liūdna be eterio?

O kreivoj erdvėj?

O kuo tau kreivos erdvės netinka?

O nenorėtum pasiūlyti kaip išmatuoti fotono poliarizaciją?

Ne mano sritis.

Tai nesvarbu, šiaip to nieks kol kas padaryti ir negali, bet ar tai reiškia, kad pavienis fotonas neturi poliarizacijos. Bent jau nesusietas fotonas poliarizaciją turi, nes yra kitas atvejas, kai turim daug tokių fotonų ir iš anksto žinom, kad jų poliarizacija vienoda (tarkim visi praėjo pro tą patį poliarizatorių) tada galim išmatuoti visų jų poliarizaciją. Čia tiesiog lenkiu į analogiją tarp fotono poliarizacijos matavimo sunkumų ir judėjimo eterio atžvilgiu matavimo sunkumų.

O kokie tie sunkumai? Fotonas kaip ir bet kuri kita dalelė, įgyja konkrečius parametrus tik matuojant, šiuo atveju poliarizacija yra kaip minimum vienodai apsprendžiama fotono ir matavimo. Jei fotonas yra superpozicijoje, jis neturi (konkrečios) poliarizacijos.

mus pasiekiantys fotonai.

Klysti. Tiesiog pasinaudodamas statistika gali ištraukti dalį ankstesniame nestebėtame matavime prarastos info. Detaliau: http://m.phys.org/news/2016-09-physicis ... antum.html

Dėkui už nuorodą. Įdomus straipsnelis. Bet gal galėtum patikslinti kur klydau. Tam straipsnelyje kiek supratau kalbama kaip susietumu ištraukti dalį prarastos info. Savo pavyzdėlyje apie susietumą nieko neminėjau. Aš pateikiau kaip pavyzdį paprastą setupą kur fotonai ateina iš nejudančio poliarizatoriaus, tik, kad jo pasukimo kampas mum yra nežinomas, na kažkas pasuko atsitiktiniu kampu ir mes neturim galimybės ar nenorim pažiūrėti į pati poliarizatorių. Tiesiog matuojam iš jo ateinančius fotonus. Aš teigiau: 1) kad pamatavus vieną fotoną negalima nieko pasakyti apie poliarizatoriaus pasukimo kampą. 2) kad pamatavus daug fotonų galima nustatyti kokiu kampu pasuktas tas poliarizatorius ir taip sužinoti kokios poliarizacijos yra visi mus pasiekiantys fotonai. Kuris teiginys tavo manymu klaidingas ir kodėl?

Susietumas nėra kažkoks specialiai sukuriamas fenomenas, jis tipiškai atsiranda, kai dalelės sąveikauja. Iš tiesų, kur kas sunkiau išvengti susietumo, nei jį sukurti. Tavo setup'as kaip tik ir iliustruoja tą prarastos info dalinį ištraukimą. - kai dalelės sąveikauja su pirmu poliarizatoriumi, dalis jų tampa susietos su to poliarizatoriaus dalelėmis, be to, kadangi apie tą poliarizatorių mes nieko nežinome, gauname "unobserved measurment" (matavimas veikia į abi puses, niekada negalima absoliučiai pasakyti, kas ką matuoja, pusė pasirenkama pagal patogumą konkrečiais tikslais); - kai stebi praėjusių pro nežinomą poliarizatorių dalelių statistiką, susietumo dėka gauni dalį info apie tą nestebėtą eksperimentą; - kai stebi pavienę dalelę, praėjusią pro nežinomą poliarizatorių, nieko apibrėžto negauni, nes tą draudžia kvantinės mechanikos dėsniai (jau pats dalinis ištraukimas ne taip senai buvo laikomas neįmanomu).

Na gerai, ar sutinki, kad iš to nežinomos poliarizacijos, bet nejudančio poliarizatoriaus išėję fotonai turi vienodą poliarizaciją? Galim neimt domėn nedidelį triukšmą kuris kokybiškam poliarizatoriui turbūt neviršys 1% Dar kažkaip fizikams reiktų pakoreguoti leksikoną. Pvz sako tai "draudžia" kokio Paulio principas. Bet tai iki to Paulio gimimo kas draudė? Kažkaip reiktų perfrazuoti, kad dėsniai ne valdo , o atspindi Gamtos sąvybes.

Žinoma, kad ne. O ir pats anksčiau teisingai nurodei, kad taip nebus ir kad apie nežinomą poliarizatorių galima spręsti tik iš dalelių statistikos, o ne pavienių dalelių. Nežinomas/nestebimas poliarizatorius kartu su fotonais QM prasme yra Šredingerio katinas, t.y. pats nestebimas poliarizatorius yra superpozicijoje ir neturi mūsų atžvilgiu apibrėžtos orientacijos.