Branduolinės Fukušimos karvės: viltis po katastrofos ()
Dalis šeimų turi bent po vieną keistą ar ekscentrišką giminaitį. Tačiau yra ir tokių šeimų, kurių nariai tiesiog stulbinamai neįprasti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas filmų kūrėjas tai sužinojo 2011 metais, išgirdęs apie grupę buvusių ūkininkų, Fukušimos branduolinės atskirties zonoje kovojančių už savo karvių gyvybę, nors tai jiems neatneša jokio pelno.
„Ūkininkai apie tas karves galvoja kaip apie šeimą. Jie žino, kad negalės tų karvių parduoti, tačiau nenori jų paskersti vien dėl to, kad jos nieko vertos”, – Tamotsu Matsubara, sukūręs dokumentinį filmą „Branduoliniai galvijai” („Hibaku Ushi”) apie šių žmonių likimą, sakė CNN.
Vienos karvės išlaikymas per metus kainuoja apie 2 tūkst. JAV dolerių. Ūkininkai, vaizduojami T. Matsubaros juostoje, yra vieni iš tų, kurie atsisakė paklusti pirminiams Japonijos valdžios nurodymams paskersti atskirties zonoje buvusias karves.
„Ūkininkai tikrai nori, kad jos ir toliau būtų naudingos žmonėms ir mokslui”, – paaiškino T. Matsubara.
Branduoliniai galvijai
2011 metų kovo 11 dieną 15 metrų aukščio cunamis, sukeltas 8,9 balo žemės drebėjimo, sustabdė Fukušimos Daiči atominę elektrinę ir sukėlė branduolinę avariją.
20 km spinduliu nuo jėgainės gyvenę žmonės buvo priversti pasitraukti iš savo namų ir palikti sukauptą turtą.
Prieš pasitraukdami, dalis ūkininkų paleido savo karves, kad jos galėtų laisvai klaidžioti ir išgyventi radioaktyvių nuosėdų paveiktoje teritorijoje. Vis dėlto 1400 galvijų mirė iš bado, o dar 1500 išskerdė valdžios pareigūnai.
Nuo 2011 metų T. Matsubara fiksavo tiek šešių ūkininkų santykius su išlikusiomis karvių bandomis, tiek ir besitęsiančią mokslinę studiją, kuria siekiama išsiaiškinti radiacijos poveikį stambiems žinduoliams.
Didysis mokslinis tikslas
Ūkininkai, du ar tris kartus per savaitę grįžtantys į savo buvusius ūkius, iš pradžių rūpinasi karvėmis tik iš meilės. Tačiau nuo 2013 metų Keiji Okada, Ivatės universiteto zoologijos ekspertas, vykdo jų tyrimus.
K. Okada įkūrė ne pelno siekiančią gyvūnų prieglobsčio ir aplinkosaugos draugiją, kurios veikloje taip pat dalyvauja Kitazato, Tohoku ir Tokijo universitetų mokslininkai. Tyrėjai gauna savo aukštųjų mokyklų finansavimą ir teigia, kad jų projektas yra pirmasis, kuriame siekiama išsiaiškinti radiacijos poveikį dideliems gyvūnams.
„Dideli žinduoliai skiriasi nuo vabalų ir mažų paukščių. Radiacijos paveikti genai gali greičiau atsistatyti, todėl sunku pastebėti radiacijos poveikį”, – K. Okada sakė CNN.
„Mums tikrai reikia žinoti, kokie radiacijos kiekiai yra pavojingi dideliems žinduoliams, o kokie ne”, – pridūrė jis.
Iki šiol Fukušimos zonoje gyvenančios karvės nesusirgo leukemija ar kitomis vėžio formomis. Šie susirgimai paprastai siejami su didelėmis radiacijos dozėmis. Daliai vis dėlto ant šonų pasirodė neįprastų baltų dėmių. Žmogiškieji geradariai įtaria, kad tai galėjo būti pašalinis spinduliuotės poveikis.
Kol Japonija mėgina susitvarkyti su savo branduoline praeitimi, dabartimi ir ateitimi, K. Okada teigia, kad jo grupės tyrimai turėtų užtikrinti, kad šalis bus pasirengusi kitos galimos avarijos atveju.
„Mums reikia žinoti, kokie spinduliuotės kiekiai yra saugūs ar pavojingi dideliems žinduoliams, ir turėti tuos duomenis po ranka, kad nereikėtų skersti tiek daug galvijų”, – pridūrė jis.
Vilties karvės
Nuo 2011 metų Japonijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad sumažintų radiacijos paveiktų teritorijų aplink Fukušimą taršą. Buvo šalinamas viršutinis dirvos sluoksnis, valomi asfalto keliai ir vaikų žaidimo aikštelės.
Taip pat buvo atšaukta kai kurių Fukušimos regiono miestelių evakuacija. Aplinkos ministerijos Nukenksminimo departamento atstovas Taichi Goto sakė CNN, kad 2017 metų kovą bus baigtas valyti Namijės miestelis, iki šiol buvo atskirties zonoje. Tačiau kritikai teigia, kad valstybės pastangų vis dar neužtenka.
T. Matsubara pripažino, kad valdžios vykdomas nukenksminimas yra veiksmingas, tačiau pabrėžė, kad neįmanoma išvalyti kalnuotų vietovių į vakarus nuo branduolinės avarijos vietos.
Kol dalis ūkininkų bando atkurti savo gyvenimą, kurdami naujus verslus išvalytose Fukušimos regiono vietose, tęsiasi ir kampanija išlaikyti gyvas atskirties zonoje likusias karves.
„Šios karvės yra branduolinės nelaimės liudininkės, – dokumentiniame filme sako Masami Yoshikava, gyvenantis Namijėje. – Tai yra vilties karvės.”