Kas yra kas? Tikrasis kai kurių neeilinių objektų dydis (Foto)

Idomu, ypac del asteroido ir jo naudingu iskasenu. Bus idomus laikai kai prasides komercinis asteroidu "maininimas". Visi retieji metalai nebebus reti, visu financu baze brades brasketi.

Kokį pagrindą turi taip manyt? Pvz. aukso ar deimantų kainos aukštos ne vien dėl to, kad jie reti, tačiau daugiau dėl to, kad reguliuojamas į rinką išleidžiamas jų kiekis. Jeigu kokia nors įmonė pradės kasti deimantus iš asteroido, tai labai mažai tikėtina, kad užpildys rinką tais deimantais ir taip numuš kainą. Tuomet vargiai atsipirktų jų kasimas kosmose. Gal kiek kitokia situacija yra su kitais retaisiais mineralais, kurie plačiau naudojami pramonėje.

Tai pats sau priestarauji. Gavyba gali buti reguliuojama (nors kas del aukso, tai nzn kuo remiesi, bet anyway) tik tada, kai yra tik nedaug kasyklu. Kai prasides asteroidu kasyba, joks "reguliavimas" nepades. Bus taip, kaip su naftos kainomis atejus JAV skalunams, tik, zinoma, efektas butu 10x didenis, nes auksas, visu pirma, yra safe haven asset, o ne isart suvartojama commodity, kaip nafta.

Kai robotai autonomiškai "kasinės" asteroidus, Žemėje ar taip ar taip jau neliks ką veikti plikom rankom, ekonomikos modelis vistiek jau bus kitoks.

Ne robotu reik, o pigaus isejimo i ir grizimo is zemes orbitos. Matant specex ir kitu progresa, nenustebciau, jei 10meu begyje space mining bus realybe.

Pasaulyje yra bent 5 itin didelės aukso kasyba užsiimančios kompanijos, dar dešimtys mažesnių. Apie naftos gavybą irgi nėra ką diskutuoti (prisimink paskutinį OPEC susitarimą dėl gavybos ribojimo). Nebūtina riboti paties išgavimo. Galima išgautą auksą ar deimantus saugoti ir po truputį išleidinėti į rinką.

mazinsi gavyba, saugosi, neisleisi i rinka ir ka....? Kai atsiranda naujas padavimas i rinka nieko neprikontroliuosi... Point in case, naftos rinka pries ir po skalunu.. kas tau cia neaisku ir ka tu cia bandai argumentuot?

Prie ko čia skalūnai? Naftos rinkoje nukritus kainai skalūnų išgavėjai JAV pradėjo verkti, nes jų gavyba tapo nuostolinė, pradėjo užsidarinėti. Įsivaizduok savo verslo planą. Į asteroidą nuskristi ir iškasti 100 tonų aukso kainuoja tarkim 10 mlrd. eurų. Tau yra skirtumas ar aukso toną parduosi už 100 mln. eurų ar už 10 mln. eurų. Pirmuoju atveju bent atsipirks investicijos, antruoju atveju, pats numušęs aukso kainą, pats prarasi pinigus. Verslo logika būtų riboti parduodamo kiekį, kad išlaikyti aukštą kainą. Kaip manai, kodėl OPEC susitarė riboti gavybą ir taip dirbtinai kelti kainą? Nes rinka numušė kainą taip, kad nebeapsimoka išgauti naftos.

Creatium, na žmogus kaip žmogus tačiau nusišnekejai ši kartą (neižeidžiant). Kaip galvoji jei rinka numušė naftos kainą kad neapsimoka jos išgauti tai kam tada tartis išvis kažkoki kartelinį susitarimą? juk jei neapsimoka tai jos niekas ir neišgaus. lygiai taip pat ir su auksu ir kitais dalykais, kai neapsimokės išgauti neišgaus ir viskas, rinka susireguliuos. ps. apie naftą: jei rinka numušė kaina žemiau apsimokumo ribos tai nepagalvoji kad kažkam visdelto dar apsimoka ja išgauti ??? va kai jie išsiparduos viskas vėl atsistatis

Neapgalvojai daugelio dalykų. 1. Naftos kainos pradėjo kristi dėl kelių dalykų: mažėjančios naftos paklausos ir atsiradusių naujų tiekėjų (JAV, Iranas). Jeigu tu ir Audrius pardavinėsit obuolius po 2 eurus, ateisiu aš ir pradėsiu pardavinėti po 1 eurą, jūs privalėsit numušti savo kainas, nes kitaip niekas nepirks iš jūsų. Negana to, kai jūs numušit savo kainas, aš dar labiau numušiu savo. Prasidės kainų karas. O kai yra kainų karas atsiranda ir specialus kainų dempingavimas, kuomet produkcija pardavinėjama pigiau, negu kainuoja ją išgauti. Tas pats galioja visose kategorijose. Lietuvoje maisto prekių tinklai nuolatos tarpusavyje kariauja, dažnai kai kurias prekių grupes pardavinėja pigiau, negu gauna iš tiekėjų. Čia yra faktas. Koks to tikslas? Priversti konkurentą pasiduoti. Naftos išgavimo atžvilgiu tu nori konkurentą priversti: a) stabdyti išgavimą; b) pakelti savo kainas. JAV skalūnų atveju tai gana sėkmingai pavyko: dalis skalūnų išgavėjų dėl mažų kainų turėjo stabdyti gavybą. O kai stabdai gavybą, jos negali atnaujinti po valandos. Ilgas kainų dempingavimas nenaudingas nei vienai šaliai, todėl OPEC ir susitarė BENDRAI mažinti gavybą (kad nebūtų laimėjusių kovoje). 2. Jeigu dabar staiga visi nustotų išgauti naftą, jos kaina rinkoje išaugų iki neregėtų aukštumų. Kodėl? Todėl, kad pramonei ji reikalinga. 3. Ar apsimoka išgauti parodo tik prekės paklausa - kaina. Jeigu 20 naftos kompanijų intensyviai tarpusavyje kovoja, kaina krenta iki minusinės. Kas tada nutinka? Išlieka stipriausi, t.y. tie, kurie: a) turi galimybę naftą saugoti didžiuliais kiekiais (prisiminkim kaip Rusija pildė visus savo tanklaivius ir laikė juos pilnus, nes nebuvo kam parduoti naftos); b) kurie turi sukaupę didžiules finansines lėšas ir gali jas mesti gavybos kompensavimui. Pirmieji pasiduos tie, kurie negali atlaikyti stipriųjų spaudimo ir privalės mažinti gavybą arba ją visai nutraukti. Tada likę tarkim 15 kompanijų turės aprūpinti tą pačią paklausą. Kas nutiks? Kaina automatiškai kils. Juk tai yra elementarūs dalykai. Ne dėl priežasties pvz. valstybė nustato minimalias pieno supirkimo kainas. Tam, kad nebūtų kainų dempingavimo ir net smulkiausi žaidėjai galėtų išsilaikyti.

Dėl aukso ir deimantų nieks asteroidų nekrapštys. Į juos taikosi dėl praktiškai panaudojamų iškasenų. O pargabenus į Žemę tūkstantį tonų aukso, tiesiog nugriausi jos finansinę sistemą ir keliasdešimt metų rūkysi kampe, kol brankutavusios valstybės naujus statusus ginklais nusistatys.

Tai patiem robotam ir nereikės "kursuoti" pirmyn atgal, tad bus galima peršokti stebuklingai lengvo pakilimo (gravicapos) išradimo etapą. O kai ta technologija jau bus tai vistiek nelabai tikiu, kad bus pigiau šachntininkus siuntinėti nei kokius besireplikuojančius robotus. Tik kariniais tikslais ir tai abejotina. Daugų daugiausia matysime krentančias krovinių kapsules ir jei labai labai pasiseks (failins DI projektai) uploadinsim brėžinius.

8-os nuotraukos aprašymas ne tas; jei kas iš galinčių tai sutvarkyti skaitote, žvilgterkite.

Yra tokia smulkmena, kad jie nesusitarė. O tik susitarė pabandyti susitarti. Kas ir parodo, kad karteliams su kiekvienu papildomu žaidėju darosi vis sunkiau.

Creatium turbūt apie De Beers yra skaitęs, taip, jie riboja patekimą į rinką, bet tik dėl savo unikalios padėties. Anksčiau jie buvo realiai vieninteliai tiekėjai, tai reguliavimą darė pilnu tempu, dabar jų rinkos dalis vis traukiasi, nors ir sudaro labai didelę. Su auksu nėra jokio reguliavimo. Reguliavimas yra pats iš savęs. Auksa išgauti daug kur yra brangu. Investuoti vien į išžvalgymą reikia dešimtis milijonų, o gali nieko nerasti. Tam, kad atidaryti tikrai didelių pajėgumų kasyklas, reikia nuo 100mln, o kartais ir arčiau 10mlrd eurų. (Priklauso nuo kasyklos tipo, gylio, pajėgumų). Tai jei žaliavos pigios, o gavyba iš telkinio brangi - niekas ir neišgauna. Su gavyba kosmose - nežinau ką reiktų kasti, kad apsimokėtų gabenti į žemę dar turbūt ateinantį šimtmetį. Bent jau dabar neįsivaizduoju tokios technologijos, su kuria tai apsimokėtų daryti. Visai kita tema yra kasyba tam, kad už žemės ribų statyti struktūras, įrenginius, bazes, erdvėlaivius - pakėlimas nuo žemės yra brangiausia energetiškai dalis ir tokia visada liks. Jei iškelsim tik įrenginius, kurie išgaus reikalingas žaliavas ten, tai reiškia sutaupysime labai daug energijos. O žaliavų žemėje daugiau nei pakanka. To pačio ličio, jo yra daug, tik gavyba dar prieš 30 metų buvo niekam nereikalinga. Prieš 15 metų pirmosios kasyklos pradėjo rastis ir tik dabar pradėta ieškoti efektyvesnių būdų išgauti, nei iš vos kelių telkinių pasaulyje. Senai senai panaši situacija ir su geležies rūda buvo. (tiesa, ličio telkinių su tokia koncentracija turbūt net teoriškai neįmanoma, bet technologijos vystėsi rūdas išgauti).

Nesu skaitęs apie De Beers. Nepamirškit mano pačio pirmo komentaro: net jeigu iš kosmoso būtų gabenamas auksas, niekas į rinką nepradėtų mėtyti visų savo galimų kasybos pajėgumų, ypač tie, kurie tą auksą gabena iš asteroidų. Nes tai nelogiška ir veda tik prie savo verslo žlugdymo. Čia tas pats, kaip buvo svajojančių apie deimantines planetas, neva koks būtų turtingas tas, kuris galėtų ją visą atsigabenti prie Žemės. Bet tame esmė ir yra, kad toks deimantų kiekis tiesiog numuštų pačių deimantų kainą ir tiesiog nebeapsimokėtų jų kasti toje planetoje. Todėl jeigu ir būtų kasama, parduodama būtų tik tokiais kiekiais, kurie nesutrikdytų bendros deimantų rinkos. Tas pats su auksu. Tas galioja tik esant didžiuliams kiekiams. Aš nekalbu apie dar vieną vidutinį žaidėją, kuris sugriaus rinką. Aš kalbu apie masyvius milžiniškus retųjų paklausių metalų kiekius.

Pora mano spekuliaciju del space mining ir jo itaka retuju metalu rinkoms zemeje. Visu pirma, mano nuomone, pirmas elementas, kuris komerciniais tikslais bus kasamas kosmose-bus vanduo. Vanduo bus naudojamas kuro gamybai. Kiti elementai irgi bus kasami, visu pirma, del praktiniu sumetimu, pagrinde kuro ir jo infrastrukturos gamybai/statybai. Kitaip tariant, viskas prasides nuo kosmosas-kosmosas zaliavu judejimo. Populiarioj spaudoj issivaizduojamas kosmosas-zeme zaliavu judejimas bus kur kas veliau. Del zemes retuju metalu. Juos reiktu grubiai skirstyti i tuos kurie yra vertingi, visu pirma del to, kad yra naudojami industrijoj ir yra reti ir kitus (realiai tik auksa), kuris yra retas ir del to kad yra retas (ir inertiskas) yra vertingas. Taip, aukstas yra naudojamas industrijoj, bet nedaug. Daugiausiai jo sunaudojama juvelyrikoj, kur velgi, jis naudojamas del to, kad yra vertingas, t.y. retas. Dabar, kaip i tokia vertes dinamika isipaisytu space mining? Tiems elementams, kuriu verte yra pagrinde nusakoma pagal ju industrini suvartojima, space mining turetu nedaug itakos. Bent jau is pradziu, kol i kosmosas-zeme judejimas butu mazas. Bet su auksu situacija butu kitokia. Space minging padarytu prienamus naujus ir realiai neribojamus aukso klodus. Taip, is pat pradziu tai butu labiau teorinis priejimas, bet palaipsniui jis dartytusi vis labiau praktinis su vis labiau besivystancia industrija. Esant tokiom aplinkybem, auksas iskart praranda savo safe haven statusa. Joks rimtas ivestuotojas neinvestuotu i auksa, kai butu jau veikiancios ir, svarbiausia, sparciai besivystancios space mining technologijos.