FTB agento patarimai: kaip iš veido suprasti, kad pašnekovas meluoja  (1)

Beveik visi jūsų pažįstami meluoja apie smulkmenas, tačiau kai kurie žmonės meluoja apie svarbius dalykus – tokius, kurie amžiams sugadina jų santykius, dėl kurių praranda darbą, ar net patenka į kalėjimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atpažinti užkietėjusius ir rimtus melagius yra FTB darbas, ir melo požymių jie ieško veido išraiškose, kūno kalboje ir verbaliniuose indikatoriuose.

Markas Boutonas, 30 metų dirbęs Federaliniame tyrimų biure, bei knygos „How to Spot Lies Like the FBI“ autorius, „Business Insider“ sakė, kad jis naudojo žinias apie tam tikrus kūno signalus ir padėjo identifikuoti Timothy McVeighą kaip Oklahomos sprogdinimų įtariamąjį.

Tačiau gebėjimas iš veido išraiškų atpažinti melą gali būti naudingas net jei nevykdote kriminalinių tyrimų, teigia vyras.

„Yra daugybė veido išraiškų ir susijusių reakcijų, galinčių reikšti, kad žmogus jums meluoja, – sako jis. – Kai kurias sukelia nervingumas, kitas – cheminės arba fizinės reakcijos.“

Vyras teigia, kad norint pradėti, labai svarbu suvokti, koks yra normalus potencialaus melagio elgesys.

„Geriausia yra kurį laiką stebėti tą asmenį, kol šnekučiuojatės ar užduodate nekaltus klausimus – taip pamatysite, kokios yra įprastos to asmens reakcijos, įskaitant ir galimus tikus, – sako M.Boutonas. – Tada, jei pašnekovas parodo keletą melo indikatorių, kai užduodate tikslesnį ar dviprasmiškesnį klausimą, ir jie skiriasi nuo tų, kuriuos jis rodė anksčiau, galite būti tikri, kad jis ar ji greičiausiai meluoja.“

Štai keletas veido išraiškų, į kurias M.Boutonas rekomenduoja atkreipti dėmesį:

Kai žmonės jaučiasi nepatogiai, jų akys laksto pirmyn atgal

„Tai fiziologinė nepatogumo ar įkalinimo jausmo reakcija į klausimus, į kuriuos pašnekovas nenori atsakyti, – teigia M.Boutonas. – Ją galima atsekti iki tų laikų, kuomet žmonėms reikėjo ieškoti pabėgimo kelio, kai jie jausdavosi patekę į pavojingą situaciją, pavyzdžiui, susidūrimas su priešininku – žmogumi ar gyvūnu.“

Kai žmonės susijaudina dėl melo, jie gali pradėti daug mirksėti

„Paprastai žmogus mirksi 5–6 kartus per minutę, arba kas 10–12 sekundžių, – teigia M.Boutonas. – Streso metu – pavyzdžiui, kai žino, kad meluoja, – žmogus gali sumirksėti 5–6 kartus per kelias sekundes.“

Vyras sako, kad įprasto mirksėjimo dažnumo išimtys įvyksta dėl dopamino gamybos kūne. Pavyzdžiui, žmogus, sergantis Parkinsono liga, mirksės gerokai rečiau nei įprasta, o žmogus, sergantis šizofrenija, mirksės dažniau nei įprasta.

Meluojančių žmonių mirktelėjimas gali trukti ilgiau nei sekundę

M.Boutonas teigia, kad kai žmogus užmerkia akis sekundei ar dviem, tai gali rodyti, kad jis jums melavo, kadangi tai yra gynybinio mechanizmo rūšis. Dažniausiai, aiškina vyras, žmogus mirksi 100–400 milisekundžių greičiu, arba 0,1–0,4 sekundės greičiu.

Paprastai dešiniarankiai, meluodami apie tai, ką matė, žiūri į viršutinį dešinį kampą

„Kai normalaus dešiniarankio paklausiate apie tai, ką jis matė, jis žiūri į viršutinį kairįjį kampą, jis iš tiesų prisimena įvykį, – sako M.Boutonas. – Tačiau jei jis žiūri į viršutinį dešinįjį kampą, jis įjungia vaizduotę ir atsakymą sukuria.“

M.Boutonas sako, kad kairiarankiai reaguos priešingai. O kai kurie žmonės, bandydami atgaminti vizualinį prisiminimą, spoksos tiesiai prieš save, sako vyras.

Meluodami apie tai, ką girdėjo, dešiniarankiai žiūrės į dešinę

„Jei paklausus žmogaus kažko apie tai, ką girdėjo, jo žvilgsnis pakryps kairės ausies pusėn, vadinasi, jis bando prisiminti tai, ką girdėjo, tačiau jei žvilgsnis pakryps į dešinę – jis kuria atsakymą“, – teigia M.Boutonas.

Meluodami apie kvapus ar pojūčius, dešiniarankiai žiūri į apatinį dešinįjį kampą

„Jei pašnekovo akys nukryps į apatinį kairįjį kampą, jis pasidalins prisiminimu apie kvapą, lytėjimą ar pojūtį, pavyzdžiui, šaltas gurkšnis ar klaikus kvapas, – aiškina M.Boutonas. – Tačiau jo akys nukryps į dešinįjį apatinį kampą, jei jis ketins meluoti.“

Netikra šypsena neveikia akių – šypsosi tik lūpos

M.Boutonas sako, kad kai žmonės nuoširdžiai šypsosi, oda aplink akis susiraukšlėja.

Meluojant žmonėms dažnai niežti veidą

M.Boutonas aiškina, kad dėl cheminių reakcijų žmonėms meluojant niežti veidą.

Meluojant džiūsta burna, dėl to meluojantys žmonės suraukia lūpas

„Žmogaus burna meluojant dažnai išdžiūsta, todėl kartais daromas čiulpimo judesys, suspaudžiamos lūpos – taip bandoma kovoti su išdžiūvusia burna“, – teigia M.Boutonas.

Jei žmogaus lūpos tokios įsitempusios, kad atrodo baltos ir tarsi suspaustos, tai gali būti melavimo požymis.

Meluojantys žmonės dažniausiai prakaituoja labiau

M.Boutonas teigia, kad prakaitas gali pasirodyti ant kaktos, skruostų ar ant sprando, ir greičiausiai stebėsite, kaip žmogus bandys jį nusišluostyti.

Kai kurie žmonės, ypač moterys, pamelavę išrausta

Tai nevalingas refleksas, kurį sukelia simpatinė nervų sistema (ji aktyvina „kovok arba bėk“ reakciją), ir tai yra reakcija į išsiskyrusį adrenaliną.

Jei žmogus purto galvą kažką sakydamas, jis paneigia savo teiginį

Dažnai, sakydami tiesą, žmonės tuo pačiu metu linguoja galva, taip patvirtindami tai, ką sako. Tačiau, jei kažką sakydami jie galvą purto, jie patys sau prieštarauja – jų pačių kūnai išduoda jų melą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(52)
(13)
(39)

Komentarai (1)