Europos ir Rusijos zondui nusileisti pavyko, tačiau džiaugtis dar per anksti (Video) (0)
„Visi šypsosi, visi optimistiški, bet įtampa jaučiama“, – teigė Europos kosmoso agentūros (ESA) vyresnysis mokslo konsultantas Markas McCaughreanas prieš tai, kai zondas „Schiaparelli“ nusileido Marso paviršiuje. Tačiau džiaugtis dar nėra ko.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Deja, zondo telemetriniai duomenys lauktu metu Žemės nepasiekė. ESA atstovai teigia, kad tai nereiškia, jog aparatas sudužo ar kad nusileidimas buvo nesėkmingas, mat šis signalas yra labai silpnas ir orbitinis zondas „Mars Express“ jo galėjo tiesiog nepagauti.
„ExoMars“ Skrydžio vadovas Michelis Denisas patvirtino, kad GMRT teleskopas „Schiaparelli“ modulio signalą fiksuoja garsiai ir aiškiai, nusileidimas vyko kaip numatyta.
Šis aparatas Marso link skriejo kartu su kitu zondu, „Trace Gas Orbiter“ (TGO). Pastarasis liko planetos orbitoje ir tirs planetos atmosferą bei paviršių, o „Schiaparelli“ teko sudėtingesnis išbandymas - nusileisti ant Marso paviršiaus.
Europos ir Rusijos kosmoso agentūrų misijos „ExoMars 2016“ užduotis – ieškoti įrodymų, kad Marse kažkada galėjo egzistuoti gyvybė. TGO planetos paviršiuje ieškos ledo sluoksnių ir metano pėdsakų jo atmosferoje, o „Schiaparelli“ fiksuos meteorologinius rodmenis.
Tiesa, pastarojo zondo neįkraunama baterija veiks ne ilgiau nei 8 dienas, o vėliau aparatas tiesiog išsijungs. Pagrindinė jo paskirtis – patikrinti nusileidimo sistemą, kurią numatoma panaudoti Europos marsaeigio nusileidimui kaimyninėje planetoje. Šios misijos startas numatomas 2020 metais.
600 kg sveriančio „Schiaparelli“ zondo skersmuo su apsauginiu skydu siekia 2,4 metro, aukštis – 1,8 metro. Jeigu viskas pasisekė, kaip planuota, krisdamas Marso paviršiaus link jis turėjo ištverti svilinantį 1700 laipsnių pagal Celsijų karštį. Pasiekus 10,9 km aukštį zondo greitis turėjo sulėtėti iki maždaug 1650 km per valandą ir išsiskleisti 12 metrų skersmens parašiutas.
Dar po 40 sekundžių zondas nusimetė priekinį apsauginį skydą, o kritimui sulėtėjus iki maždaug 250 km per valandą atsiskyrė ir viršutinė skydo dalis, sujungta su parašiutu, bei įsijungė varikliai. Jie ir rūpinosi sklandžiu „Schiaparelli“ nusileidimu.
Iki planetos paviršiaus likus maždaug 2 metrams zondas trumpai pakybojo ore ir jo varikliai išsijungė, o aparatas žnektelėjo ant grindinio. Šį smūgį turėjo sugerti jo dugne įrengtos apsaugos, panašios į tas, kurios montuojamos automobiliuose.
„Schiaparelli“ turėjo nusileisti netoli pusiaujo esančioje Meridianų plokštumoje (joje 2011 metais nutūpė ir NASA marsaeigis „Opportunity“). „Schiaparelli“ turi nedidelę vaizdo kamerą, tačiau ji gali užfiksuoti tik 15 nespalvotų nuotraukų nusileidimo metu – pasiekus paviršių šios kameros naudoti neplanuojama.
Ar viskas vyko tiksliai pagal planą, paaiškės gavus telemetrinius duomenis. Sekti naujausius ESA įrašus galite čia.
Tai turėjo būti pirmas sėkmingas kosminio aparato nusileidimas Marse tiek Europai, tiek Rusijai (iki šiol savo aparatus sėkmingai Marse yra nutupdžiusi tik NASA).
„ExoMars 2016“ startavo šių metų kovo viduryje iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Daugiau nei 480 mln. km zondai įveikė per septynis mėnesius.
ESA ir Rusija šešiaratį robotą į Marsą planuoja nusiųsti 2021 metais. Šis saulės elementais maitinamas aparatas keliose vietose gręš Marso paviršių ir analizuos grunto mėginius, ieškodamas mikrobiologinių organizmų.
