NASA jau skelbia nuotraukas, kas liko iš „Schiaparelli“ zondo po nusileidimo: „tai ne šiaip nelaimė, tai katastrofa“ (Foto, Video) (8)
BBC skelbia, kad Marsą tiriantis orbitinis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo „Schiaparelli“ zondą po nusileidimo. Nuotraukos paskelbtos NASA tinklapyje - nors jų raiška gana prasta (6 metrai į pikselį), tačiau iš to, kas matoma, specialistai daro neabejotiną išvadą, jog misija baigėsi ne šiaip nedidele nelaime, o visiška nesėkme. Panašiai kaip ankstesnis zondo nusileidimas prieš 12 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad MRO nuotraukose užfiksuota „Schiaparelli“ zondo nusileidimo vieta, abejonių nekyla - šios vietovės nuotraukos buvo darytos ir anksčiau, tad sulyginus su naujausiomis, aiškiai matyti atsiradęs naujas objektas.
Net labiausiausiai optimistiški kosmoso specialistai galvoja, kad zondas, ko gero sudužo ir jo misija jau baigta. Kodėl taip nutiko? Labiausiai tikėtina, kad netinkamai suveikė zondo nusileidimo sistemos ir parašiutas išsiskleidė per anksti. Taip prasidėjo visa grandininė reakcija - smūgį į Marso paviršių turėjusios sušvelninti nusileidimo raketos irgi įsijungė per anksti. Jie turėjo veikti pusę minutės, tačiau iš tikro raketiniai stabžiai buvo efektyvūs tik kelias sekundes.
Tačiau kol kas tai tik hipotezės. Neabejotinai yra žinoma, kad „Schiaparelli“ įskriejo į Marso atmosferos sluoksnį trečiadienį 14 val. 42 min. Grinvičo laiku, kaip planuota. Nuo tos akimirkos jo kelionė iki planetos paviršiaus turėjo užtrukti šešias minutes. Deja, likus maždaug 50 sekundžių iki planuoto nusileidimo, su juo nutrūko ryšys - nuo tos akimirkos apie zondą nėra jokios informacijos.
Mokslininkai tikrai žino, kad nusileidimo modulio šilumos skydas, saugantis nuo stabdymo atmosferoje trinties sukelto karščio, suveikė. Jeigu nebūtų – nebūtų išsiskleidęs ir jo viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas.
Klausimų kyla dėl to, kodėl šis skydas, prie kurio pritvirtintas parašiutas, galėjo būti numestas per anksti. Aišku, kad parašiutas tikrai išsiskleidė, bet spėliojama, kad gal jis atsiskyrė per anksti, ar patyrė gedimus, dėl kurių modulis buvo jau per daug priartėjęs prie Marso paviršiaus, kai įsijungė jo raketiniai stabdžiai.
Žinoma, kad trečiasis modulio apsauginis mechanizmas – raketiniai varikliai – įsijungė, tačiau veikė per trumpai – tik tris ar keturias sekundes – „daug trumpiau, nei mes tikėjomės“, – sakė ESA Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo (Andrėja Akomacas).
Lieka nežinoma, ar įsijungė visi devyni manevriniai raketiniai varikliai.
Teoriškai, visas nusileidimas turėjo atrodyti taip:
„Schiaparelli“ nusileidimas turėjo suteikti duomenų, kaip veikia technologijos, planuojamos naudoti, kai 2020 metais bus pasiųstas kitas, daug didesnis ir brangesnis savaeigis zondas, vykdant antrąjį ir svarbiausią „ExoMars“ misijos etapą. Tačiau ESA pareigūnai įsitikinę, kad net ir nesėkmingas aparato nusileidimas jiems būtų gera pamoka.
„Šio bandymo paskirtis – gauti duomenų, gauti žinių, tad žinių mes gavome, gavome ir duomenų“, – sakė ESA generalinis direktorius Janas Woerneras (Janas Verneris). Surinktos informacijos analizavimas turėtų leisti atkurti įvykių eigą, pridūrė A.Accomazzo, nors tai gali užtrukti.