Marsą šturmavęs ESA modulis „Schiaparelli“ pateko į didelę bėdą (Video)  (2)

Mokslininkai ir inžinieriai ketvirtadienį ieškojo atsakymo į klausimą, kas atsitiko Europos nusileidimo moduliui „Schiaparelli“, kurio signalas nutrūko likus vos kelioms sekundėms iki jo planuoto nusileidimo ant Marso paviršiaus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Viltis dar neprarasta, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad eksperimentinis nusileidimo modulis pateko į bėdą. Dėl šios priežasties padidėjo nerimas, kad šį zondą ištiko panašus likimas, kaip ir pirmąjį Europos Marso zondą, nesėkmingai mėgintą nutupdyti prieš 13 metų.

Ką Europos kosmoso agentūros (ESA) ekspertams pavyko sužinoti iš duomenų, kuriuos atsiuntė „Schiaparelli“?

Žinoma, kad „Schiaparelli“ nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus. Tačiau nežinoma, kurioje tiksliai vietoje, kelių dalių ir ar yra darbingas.

Žinoma, kad „Schiaparelli“ įskriejo į Marso atmosferos sluoksnį trečiadienį 14 val. 42 min. Grinvičo laiku, kaip planuota. Nuo tos akimirkos jo kelionė iki planetos paviršiaus turėjo užtrukti šešias minutes.

Neaišku, kur buvo nusileidimo modulis, kai, likus maždaug 50 sekundžių iki planuoto nusileidimo, su juo nutrūko ryšys.

Mokslininkai tikrai žino, kad nusileidimo modulio šilumos skydas, saugantis nuo stabdymo atmosferoje trinties sukelto karščio, suveikė. Jeigu nebūtų – nebūtų išsiskleidęs ir jo viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas.

Klausimų kyla dėl to, kodėl šis skydas, prie kurio pritvirtintas parašiutas, galėjo būti numestas per anksti.

Aišku, kad parašiutas tikrai išsiskleidė, bet nežinoma, ar jis neatsiskyrė per anksti, ar nepatyrė gedimų, dėl kurių modulis buvo jau per daug priartėjęs prie Marso paviršiaus, kai įsijungė jo raketiniai stabdžiai.

Žinoma, kad trečiasis modulio apsauginis mechanizmas – raketiniai varikliai – įsijungė, tačiau veikė per trumpai – tik tris ar keturias sekundes – „daug trumpiau, nei mes tikėjomės“, – sakė ESA Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo (Andrėja Akomacas).

Lieka nežinoma, ar įsijungė visi devyni manevriniai raketiniai varikliai.

Teoriškai, visas nusileidimas turėjo atrodyti taip:

Kas įvyko praktiškai - lieka visiškai neaišku, tačiau panašu, kad nusileidimas buvo kietas.

„Schiaparelli“ baterijos turėtų veikti mažiausiai keturias Marso dienas, kurių viena trunka maždaug 24 val. 40 min. Ilgiausiai jų galėtų užtekti 10-12 Marso dienų.

Nežinoma, ar modulis yra sveikas ir darbo režime, ar jis naudoja baterijos energiją, tad misijos dispečeriams lieka vis mažiau laiko pabandyti užmegzti ryšį per įrangą priimania ir siunčiančičią signalus.

„Schiaparelli“ nusileidimas turėjo suteikti duomenų, kaip veikia technologijos, planuojamos naudoti, kai 2020 metais bus pasiųstas kitas, daug didesnis ir brangesnis savaeigis zondas, vykdant antrąjį ir svarbiausią „ExoMars“ misijos etapą. Tačiau ESA pareigūnai įsitikinę, kad net ir nesėkmingas aparato nusileidimas jiems būtų gera pamoka.

„Šio bandymo paskirtis – gauti duomenų, gauti žinių, tad žinių mes gavome, gavome ir duomenų“, – sakė ESA generalinis direktorius Janas Woerneras (Janas Verneris).

„Kalbant apie „Schiaparelli“ bandomąjį modulį, dabar plūsta duomenys, kurie padės mums dar geriau suprasti įvykusius nusileidimo etapus ir dėl ko neįvyko minkštas nusileidimas. Inžineriniu požiūriu tai buvo tai, ką norėjome patikrinti ir dabar turime ypatingai vertingų duomenų. Gilesnei duomenų analizei suburta tyrimų komisija, o spekuliacijomis kol kas negalime dalintis“, – sakė EKA Žmogaus kosminių skrydžių ir robotinių tyrimų programos direktorius Davidas Parkeris.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
(36)
(1)
(35)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: