Didžioji kosmologijos klampynė: kas iš tikro buvo prieš didįjį sprogimą?

didzioji bomba

Kadaise labai domėjausi kosmosu, tačiau padariau išvadą, kad žmonija neįgali pasakyti kas vyko prieš didijį sprogimą. Ta išvada mane sugniuždė ir buvau priverstas palikti astronomiją morališkai stipresniems žmonėms, kurie gali paaukoti savo gyvenimą net ir žinodami, kad tai neduos rezultato

Dizaineris nesuprato, kaip veikia vidaus degimo variklis.. ir nusprendė, kad piešti mašinas ne jam ne panašiai skamba kaip tavo istorija?

Bet ir atšokimas neišsprendžia problemos: tai iš kur atsirado visata prieš atšokimą? Manau čia tik bandymas šiandien neatsakytą klausimą perkelti į kitą dieną šiai dienai pritaikius kitą teoriją. Na toliau tokios klaikios filosofijos biški... Manau pradžiai gal reikėtų paanalizuoti gyvybės (žmogaus) suvokimo ribas. Na pavyzdžiui pabandykim panagrinėti kiek daug visatoje yra visokių (mums pažįstamų) sistemų/lygmenių ir koks tarp jų ryšys. Per daug nesiplečiant kaip pirmąjį paimkim fizikinį lygmenį: atomas ir jo struktūra. Protonas, neutronas ir elektronas "sukuria" atomą. Atomai savo ruožtu kuria molekules, o pastarosios visas mus supančias materialias medžiagas. Kaip sekantį lygmenį paimkim biologinį. Šis gi sudarytas iš ankstesnio lygmens, tačiau tyrinėdami biologinį lygmenį mums nereikia tyrinėti atominio lygmens, t.y. kaip protonai, neutronai ir elektronai sąveikauja tarpusavyje (na gal kažkiek kai kuriose situacijose galim įžengti čia kažkiek vieną koją). Toliau paimkime kokį socialinį lygmenį, t.y. biologinės kilmės individų tarpusavio santykius. Taigi tyrinėdami tarpusavio santykius mums jau visiškai nebeaktualus tampa fizikinis lygmuo: kuo čia dėti P/N/E kai kalba eina apie Petro neapykantą Jonui? Na žvelgiant labai "giliai" tai žinoma mes pamatysime sąsajas tarp socialinio gyvenimo ir elektrono krūvio, bet ar mes tikrai pasiruošę taip giliai kapstytis, ar visgi problemų ieškosime šiame socialiniame lygmenyje? Ok, ką nors pačio žmogaus sukurtą - teisinis lygmuo. Šio lygmens negalėjo numatyti nei vienas elektronas skriedamas aplink savo* branduolį. Ir vargu ar koks nors šiandieninis superkompiuteris būtų jį sukūręs simuliuodamas atomines daleles (tiksliau visą jų visumą). Dar taip staiga susimąsčiau: teisinei sistemai turbūt nereikalingas laikas - laikas reikalingas tam, kuris naudojasi teisine sistema Tai ką aš noriu pasakyti, kad visatoje yra labai daug visokių sistemų, kurios sąveikaudamos viena su kita kuria dar daugiau visokių sistemų (ar lygmenių kaip čia išsireiškiau). Ir sakyčiau kad net kokio genealoginio medžio principu, kai norėdamas pereiti ant kitos šakos pirmiausia turi pasiekti šaknis ar bent jau kamieną. Tad atsakyti kas buvo kai nebuvo laiko ir erdvės... Čia kaip su ta stygų teorija, kuri teigia, kad egzistuoja daugiau erdvės dimensijų, nors suvokti tesugebam tik 3. Ir juo labiau, kad tas mūsų suvokimas pasireiškia biologiniam > sąmonės lygmeny. O kiek pajėgus sąmonės lygmuo mes (žmonija) kaip tik ir tyrinėjame. Bet nereiktų labai nusiminti, jei jo ribos baigiasi anksčiau negu mūsų norai (norų lygmuo)

Mindaugai V85. Iš pradžių visai teisinga kryptis. Bet kuo toliau, tuo labiau pradėjai tolti. Taip gali ir neatrasti to elemento, kuris yra labai svarbus, bet jo niekaip nepastebi nemaža dalis žmonijos. Ypač mokslu užsiimantys žmonės. Kuomet eini sudėtingėjimo kryptimi, atsiranda naujos kokybės, substancijos, kurios veikia ir be žmogaus. Tai galima būtų pavadinti dar neatrasta jėga. Bet norint ją aptikti reikia ypatingo sumanumo. Ne primityviai stebėti reiškinius, o viską rišti į gana platų audinį. Va tuomet ir išryškėja tavo schemoje trūkstama dalis. Štai ten ir slypi visa žmonijos ir ne tik jos ateitis. Tai yra pagrindas, kuriuo veikia nežemiškos civilizacijos. Kol mes plaksimės dabartiniame materijos lygmenyje su aukštesniu nesusidursime. Arba jeigu susidursime, tai nepastebėsime naujų dėsningumų. O jei labai įdomūs...