Homeopatinių preparatų gamintojai įpareigoti ant pakuočių rašyti apie homeopatijos neveiksmingumą

Labai priklauso ką vartoja, nuo ko, kam, kiek, kokiu būdu. Medicininių žolelių yra visokiausių, ir jie veikia labai skirtingai. Bet tikrai žinau, kad atsiranda žmonių kurie tiesiog beleką pardavinėja ir iš patiklių žmonių uždiba pinigus patys to nesivokdami (placebo pagalba). Ir va dėl tokių perlenkusių lazdą žmonių tokie straipsniai jau seniai rašomi. Girdėjau, kad yra buvę žmonių kurie pasveiko suvalgę Musmirės gabaliuką, tai gal visi susirgę bėgam dabar į mišką musmirių skint, Šunuąuogių, Durnaropių rinkt? ką??! Bet jeigu dabar galvot, kad tik nehomeopatiniai, arba tik homeopatiniai preparatai veiksmingi, tada bus jau JUODA ir BALTA. Veikiančių homeopatinių vaistų yra, kurie gali išgelbėti gyvybę, taip pat ir atimt, tik nevisi iki galo ištirti ir objektyviai patvirtinti. Nehomeopatinių vastų yra gerų, kurie irgi gali išgelbėt ir gyvybę, taip pat ir atimt. Bet čia jau kita tema... Patiems reikia domėtis savo sveikata tiek mityba, stengtis patiems sau būti tiek gydyojais, tiek psichlogais, ir turėt kiek įmanoma sveikesnį požiūrį į save ir į kitus.. Jeigu savęs nenorėsim pažint, tai jokie gydytojai mus į sveiką gyvenimą tikrai nenuves. Tinkama mityba, fiziškas aktyvumas. Vien šitais dalykais pasirūpinus, nepatikėsit kiek sveikatos problemų galima išvengt. Tiek fizinių, tiek psichologinių.

Tu maišai homeopatinę su natūralia (žolelių) medicina. Apie homeopatus yra geras straipsnis šitam tinklaraštyje

Homeopatiniai vaistai neturi jokio gydomojo poveikio, tik psichologini. Jei ant homeopatinių vaistu pakuotės bus užrašyta, kad jie neturi jokio gydomojo poveikio, tada ir psichologinis poveikis išnyks. Tad kam taip žaisti? Jei nori juos uždrausti tai tegu ir draudžia. O dabar sudaro įvaizdi tarsi nedraudžia, bet realiai draudžia. Tada galima išleisti ir kitokį statimą. Mes nedraudžiame pardavinėti homeopatinius vaistus, bet už kiekviena parduota buteliuką, pardavėjui bus nukirstas pirštas. Bet mes nedraudžiame jų pardavinėti Kam žaisti tokius žaidimus? Visiškai nesuprantu. Jei drausti tai drausti, jei leisti, tai leisti, o dabar...

(Sudėtis: 100 g yra Valeriana officinalis 65 g).

Čia eilinė landa farmacininkam norint išvengti šalutinio poveikio tyrimų. Kadangi homeopatija jokio nei teigiamo, nei neigiamo poveikio neturi, tai labai patogu visokias žoleles štampuoti kaip homeopatinius "preparatus" ir taip išvengti papildomų išlaidų.

Nesuprantu, ko autorius taip kuklinasi. Tokiame populiariame preparate "nuo slogos" kaip oscilokokcinas, veiklioji medžiaga praskiesta 200C laipsniu, atseit, 200 kartų skiesta 1:100, tad gauname baisų skaičių su 400 nulių.

Jokia landa. Vaistažolėms nėra reikalingi poveikio tyrimai. Ar manai, kad ramunėlius kas tyrė prieš leidžiant prekiauti?

Iš tikrųjų, didelė landa. Jokia civilizuoto pasaulio reguliuojanti institucija nėra teisiškai apibrėžusi homeopatijos kaip placebo. Ir, aišku, didelė dalis medikų ir farmacininkų to niekad nedaleis (apie tai, kad licencijas kažkaip gauna lodariai, susipykę su Avogadro skaičiumi, atskiras klausimas). Todėl realiai „homeopatinio preparato“ etiketę gali užklijuoti ant bet ko, nepriklausomai nuo sudėties ir poveikio. Svarbu tik, kad nuo tokio marmalo niekas smarkiai neapsinuodytų. Situacija dar bjauresnė ir labiau neapibrėžta nei su „tradicinės medicinos“ priemonėmis. Šioms bent galioja veterinarinės, higienos ir ženklinimo normos. Žolelių preparatus privalu bent vadinti tikrais, oficialiais, vardais „čiobrelių žolė“, „džiovinti liepų žiedai“. Juos gali dėti į vieną lentyną su kitais maisto papildais: vitaminizuotais gliukozės žirniukais, angliukais, mentolio čiulpinukais, hematogeniniais šokoladukais; arba prie kosmetikos, parfumerijos, bižuterijos, tvarsliavos – bet ne prie farmokologiškai patvirtintų receptinių vaistų. Be to, vaistininkas neturi teisės vietoje tikro vaisto pakišti „alternatyvą“ su kitokia veikliąja medžiaga. Normos skystos, bet, kaip ir įprastoms prekėms maximose, jos bent kažkokios: pvz., maximoje nejoduotą druską reikia dėti prie buitinės chemijos, alkoholį neprieinamą vaikams, visi esminiai E ir energetinės vertės turi būti sužymėti, pastoviai kyla kalbų apie gazuotų vaisvandenių ir čipsų ribojimą... Homeopatiniai preparatai nėra niekaip realiai ribojami. Niekas nežiūri, kad kokie nors širdies lašiukai – anokia homeopatija, o labai stipri spiritinė gudobelių tinktūra, nuo kurios perdozavus, sumaišius su kitomis medžiagomis ar šiaip kritiniu momentu savaime gali širdis sustoti. Panašiai kaip sumaišius maté arbatą su rooibos – matyt, čia apeliuojama į paties vartotojo protą, o farmacininkas jokios atsakomybės neneša... Pirmiausia reikia „homeopatus“ priversti rašyti preparato sudėtį pagal oficialias nomenklatūras. Kas per ingredientas yra Hydrargyrum 400D? Gerai, tegul būna įrašyta: gyvsidabrio metalo garai, 0,00000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000002 mg, įkrauti Mocarto „Užburtosios fleitos“, apšvitinti Šventosios Dvasios per Nibiru planetos tranzitą per Lillit. Kitaip tariant, placebas. Oi, palaukit! Placebo placebiškumą gi reikėtų įrodyti! Tpfu, t.y. homeopatijos homeopatiškumą. Reikėtų paimti zintilijoną tonų preparato, išcentrifuguoti ir parodyti, kad to Hydrargyrum ir kitų priemaišų tikrai yra 0,00000....000002 g/l plius minus pora proc. (ne, rimtai: negi pasitikėsi daktaru, kuris veikliosios medžiagos atseikėja, tarkim, šimtąkart daugiau ar mažiau nei reikėtų?). Toliau, placebas. Vakarų valstybėse bendrosios praktikos gydytojams tokio žodžio geriau neminėti. Problema ta, kad