Įspūdingas radinys Palangos centre: po pamatais arklys su sidabrinėmis monetomis ()
Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo, archeologai aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių – ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai.
Pirmieji rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo žvejų kaimelis, rasti maždaug prieš dvejus metus atliekant Koncertų salės statybos darbus. Tąkart buvo aptikta ne tik keraminių koklių, lėkščių, puodų, kitų buities daiktų liekanų, bet ir bajoriškas antspaudas bei viduramžių stalo žaidimų lenta.
Šiandieniai radiniai archeologus džiugina ne mažiau. Pasak archeologo, daktaro Mindaugo Brazausko, jie leidžia susidaryti vis aiškesnį vaizdą, kaip galėjo atrodyti Palanga XVI amžiuje.
Pasak archeologo, šią savaitę aptikti pamatai bei kiti radiniai patvirtina, kad šioje vietoje XVI amžiuje veikiausiai buvęs dvaras.
„Įsivaizduokime tuomečius žmonių gebėjimus statyti ir investuoti pinigus. Mūrinė statyba, kokia rasta dabar, reikalauja ne tik labai didelių finansinių investicijų, bet ir technologijų, specialistų, kalkių skiedinio, plytų degimo. Rasti kokliai, buitinė keramika, kita tipiška miestietiška medžiaga rodo, kad tai buvo ne eilinis pastatas“, – sakė archeologas.
Vardindamas naujausius radinius M. Brazauskas ypač pasidžiaugė aptiktomis monetomis.
„Turėsime monetų kolekciją nuo XVI iki XX amžiaus, kurioje, be kitų, yra ir XIX a. pabaigos suomiška moneta, ir dvi Livonijos monetos, 5 LDK monetos“, – sakė M. Brazauskas.
Dar vienas archeologus sudominęs radinys – žirgo žemaituko palaikai.
„Labai panašu, kad žemaitukas buvo pakastas po medinio pastato siena“, – teigė M. Brazauskas bei priminė, jog, pavyzdžiui, XIV amžiuje Rygoje, siekiant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, po pastato pamatu pakasdavo žirgo galvą.
„O kas buvo XVI a. viduryje Žemaitija? Nors oficialiai – krikščioniška, tačiau praktiškai – pagoniška“, – spėjimus, kad ir rastasis žemaitukas galėjęs būti pakastas su tokiais pat tikslais, teigė archeologas. Kad tai nebuvęs paprasčiausias kritusio žirgo užkasimas, M.Brazausko nuomone, leidžia spėti ir tai, jog ši vieta buvusi Palangos centras, tad mažai tikėtina, kad kas nors maitą užkastų miestelio centre. Greta pastato pamatų vos 20 centimetrų gylyje rasti ir žmonių palaikai, tačiau, kaip teigia archeologai, jie yra iš vėlesnio laikotarpio, nei XVI amžius.
