Sužinokite ir įsidėmėkite - kaip atskirti gripą nuo peršalimo ir kaip teisingai gydyti šias ligas (1)
Peršalimo ir gripo sezonas įpusėjo. Sergančiųjų daugėja. Kaip atpažinti, kada puola gripas, o kada prasideda paprastas peršalimas? Vokiečių infekcinių ligų specialistas Peteris Walgeris atskleidė skirtumą ir paaiškino, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gripo banga
Tikrą gripą sukelia virusai. Liga paprastai prasideda staiga. „Iš ryto žmogus dar gali jaustis visiškai sveikas, o vakare jam netikėtai pakyla temperatūra iki 39 ar net 40 laipsnių“, – aiškina P. Walgeris.
Prie karščiavimo prisideda kiti simptomai: galvos, sąnarių skausmai, kaulų „laužymas“, kosulys ir sloga. Žmogus jaučiasi labai smarkiai sergantis.
Tokiu atveju yra svarbu gerti kuo daugiau skysčių. „Karščiuojantis kūnas per trumpą laiką papildomai netenka iki 2 litrų skysčių. Be to, reikia tausoti savo organizmą ir kelias dienas praleisti ramiai lovoje“, – pataria infekcinių ligų specialistas.
Sergantiesiems rekomenduojama gerti temperatūrą mažinančius medikamentus ir vaistus nuo skausmo. Vartoti kombinuotų preparatų P. Walgeris nepataria. „Šiuose mišiniuose būna ir svarbių, ir nesvarbių medžiagų, todėl jų neįmanoma tinkamai dozuoti“, – sako medikas.
Peršalimas
Peršalimo ligomis dauguma žmonių paprastai serga po kelis kartus per metus. Ir jos yra virusinės infekcijos. Susirgus prasideda sloga, nosis „bėga“, skauda gerklę, galvą, kartais maudžia ir sąnarius.
Peršalimo simptomai prasideda pamažu ir gali po poros dienų praeiti. „Peršalimas pablogina žmogaus savijautą, bet jis nesijaučia labai sunkiai sergantis“, – sako P. Walgeris. Neretai susirgusieji neturi temperatūros, todėl neina pas gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Pagyvenę žmonės, kuriems pakyla aukšta temperatūra, turi negaišdami kreiptis į gydytoją. Tas pats galioja ir žmonėms, sergantiems chroniška liga, ypač asmenims su nesveika širdimi ar plaučiais.
Tėvai, auginantys mažus vaikus, turi kviestis į gydytoją, kai tik jiems kyla įtarimų dėl galimo gripo.
„Jeigu nepriklausote išvardytoms rizikos grupėms, tačiau susirgote tipišku gripu ir prisidėjo papildomi simptomai – dusulys, kraujo apytakos sutrikimai, galvos svaigimas, kreipkitės į medikus pagalbos“, – pataria P. Walgeris.
Jei iš pradžių sirgote peršalimo liga arba lengva gripo forma, tačiau po 3–4 dienų liga įsismarkavo, kvieskite gydytoją, nes gali būti prasidėjęs plaučių uždegimas.
Nuo gripo skiriami specialūs antivirusiniai medikamentai. „Tačiau jie veikia palyginti silpnai, – aiškina infekcinių ligų specialistas. – Todėl dauguma gydytojų išrašo vaistų nuo atskirų simptomų.“
„Antibiotikai neturi prasmės nei sergant gripu, nei peršalimo ligomis, nes jie neveikia prieš virusus, – sako P. Walgeris. – Išimtis gali būti nebent tuo atveju, jeigu pacientas šalia virusinės bus pasigavęs ir bakterinę infekciją.“
Kada prasminga skiepytis
Kasmet, kai ateina ruduo ir prasideda gripo sezonas, daug kas susimąsto, ar verta pasiskiepyti, ar ne. Net ekspertų nuomonės dėl to smarkiai skiriasi.
Kiekvieną sezoną virusai genetiškai pasikeičia. Anot mokslininkų iš Roberto Kocho instituto, gripo epidemijos eigos iš anksto numatyti neįmanoma. Ji gali trukti vidutiniškai nuo trijų iki keturių mėnesių.