Didingieji taurai tūkstančius metų ramiai ganėsi po Europos pievas ir miškus. Deja, ši jų didybė juos ir pražudė – karaliai, kunigaikščiai ir kita diduomenė medžiojo šiuos gyvūnus tol, kol jie visiškai išnyko.

Laimei, mokslininkų komanda šiuo metu bando prikelti šią rūšį iš numirusiųjų, rašome svetainėje sciencealert.com.

Dar XV amžiuje taurai dar gyveno ir Lietuvoje, jie misdavo girių pievų žole, gilėmis, medžių ir krūmų šakelėmis. Šie jaučių šeimos gyvūnai buvo išties impozantiški – daugiau nei dviejų metrų aukščio ir sveriantys apie vieną toną.

Beje, iš prijaukintų taurų ir kilo visiems pažįstamos „stoiškosios“ karvės. Intensyvi šių laukinių galvijų sumažino jų skaičių Rytų Europos giriose, kol galiausiai paskutinė tauro patelė buvo nukauta Jaktorovo girioje, esančioje apie 30 km nuo Varšuvos.

Nuo tada taurų atminimas išliko tik kronikose ir herbuose. Nuo 2009-ųjų dvi Europos mokslininkų komandos bando kryžminti karves, turinčias taurų DNR likučių. Viena jų pavadinta kodiniu pavadinimu „Operation Taurus“ – jos rėmuose jau yra gimę apie 300 veršelių, turinčių taurų DNR.

Mokslininkai atrenka daugiausiai taurų savybių turinčius galvijus ir juos sukryžmina – taip kiekvienoje veršelių kartoje atkuriama vis daugiau taurų išvaizdos, elgesio ir genetinės medžiagos.

Tam yra naudojamos kelios galvijų veislės, kurios yra ypač artimos taurams – tarp jų galima paminėti Maremmana veislę iš Italijos bei Podolica ir Busha veisles, auginamas Balkanų pusiasalyje. „Šios veislės turi didžiausią taurų genetinės medžiagos procentą.

Nemanau, kad mums pavyks atkurti gyvūną, kuris bus 100 procentų identiškas kažkada gyvenusiems taurams, tačiau įmanoma labai stipriai priartėti prie „originalo“, – sako profesorius Donato Matassino, dalyvaujantis „Operation Taurus“ projekte. Kitas, portugalų mokslininkų projektas „Taurus Project“ ir jame taurams atkurti taip pat naudojami panašūs metodai.

Abi programos priklauso stambiam projektui „Rewilding Europe“, kurio tikslas prikelti naujam gyvenimui seniai išnykusias laukinių gyvūnų rūšis, kurios ne tik būtų naudingos vietinėms ekosistemoms, bet ir pagyvintų turizmo sritį. „Stambūs žolėdžiai gyvūnai neleidžia miškams ir pievoms užželti.

Tokiu būdu yra sukuriama aplinkos įvairovė, kurioje tarpsta tūkstančiai naujų rūšių – augalų, vabzdžių ir gyvūnų“, – sako Wouteris Helmeris, vienas iš „Rewilding Europe“ projekto įkūrėjų. Kitos mokslininkų sąraše esančios rūšys, laukiančios atgaivinimo – mamutai bei moa (trimetriniai ir beveik pusę tonos sveriantys kivių giminaičiai).
 

Komentarai (1)