Genai ar nesveikas gyvenimo būdas (veiksniai, kurie iki šiol laikyti pagrindiniais vėžio sukėlėjais) iš tikrųjų onkologines liga sukelia tik 30-40 proc. atvejų.

Taip tvirtina fiziologai iš JAV, kurie, kartu su Johno Hopkinso universiteto medicinos mokyklos, atliko ilgą ir išsamų tyrimą: jie bandė rasti priežastį, kodėl kai kurios organizmo ląstelės iš kitų išsiskiria ypatingu jautrumu ir polinkiu virsti vėžinėmis.

Kaip jau žinoma, vienoms ląstelėms numirus, jų vietoje atsiranda naujų. Šio proceso metu kai kurios gali mutuoti – būtent taip ir atsiranda vėžinės ląstelės. Seniau medikai manė, kad to galima išvengti tiesiog sveikai gyvenant: tinkamai maitinantis, vengiant streso, neturint jokių žalingų įpročių.

Nepaisant to, naujas tyrimas atskleidė, kad iš tikrųjų viskas nėra taip jau paprasta: net 65 proc. onkologinių ligų atvejų – paprasčiausias atsitiktinumas, tiesiog lemiamu momentu nusigręžusi sėkmė. Tyrimo metu Johno Hopkinso universiteto mokslininkai tyrė ląstelių mutacijas, aiškinosi, kiek vidutiniškai per žmogaus gyvenimą įvyksta ląstelių dalijimųsi.

Paaiškėjo, jog kuo daugiau tokių mutacijų įvyksta, tuo didesnė tikimybė, kad „suklydusios“ ląstelės virs vėžinėmis. Tai patvirtina ir faktas, kad, pavyzdžiui, onkologiniai žarnyno susirgimai pasitaiko dažniau nei smegenų vėžys (žinoma, kad ląstelių regeneracijos tempai tiesiogiai priklauso nuo audinio tipo, o žarnų dangalų ląstelės atsinaujina santykinai greičiau nei smegenų ląstelės).

Profesorius Bertas Botelshteinas (vienas iš Hophinso universiteto mokslininkų grupės narių) pateikia pavyzdį – žmonės, kuriems nuolat tenka susidurti su daugybe stiprių kancerogeninių medžiagų, pavyzdžiui, rūkaliai, neretai išgyvena ir iki šimto metų „nė karto net dorai nepersišaldę“, ką jau kalbėti apie vėžį.

Priimta manyti, kad stiprią sveikatą tokiais atvejais lemia geri genai. Tiesa ta, kaip tvirtina mokslininkas, jog daugumai jų paprasčiausiai labiau pasisekė. Specialistas primena, kad nevertėtų pamiršti, jog naujas tyrimas aktualus tik dviem trečdaliais vėžio atvejų. Likęs trečdalis onkologinių ligų susijęs su išorės veiksniais, pavyzdžiui, nesveika gyvensena.

Taigi, niekas nepaneigs, kad, pavyzdžiui, rūkymas susijęs su plaučių vėžiu, o saulės vonioms saiko nejaučiantieji labiau rizikuoja susirgti odos vėžiu, melanoma. Lygiai taip pat storosios žarnos vėžys dažniausiai išsivysto dėl netinkamos mitybos ir genetinių veiksnių. Rūkymas, antsvoris, alkoholis – ne kartą tyrimais įrodyti vėžio sukėlėjai.

Kaip ten bebūtų, bene svarbiausias vėžio rizikos veiksnys – paprasčiausiai amžius, nes, bėgant metams, mutuoja vis daugiau ląstelių. Tai reiškia, jog galima drąsiai teigti: vien profilaktika kelio vėžiui neužkirs, teigia tyrėjų komandai vadovavęs onkologijos profesorius Christianas Tomasetti.

Jeigu du trečdalius vėžio atvejų galima paaiškinti atsitiktinėmis DNR mutacijomis, mums derėtų visas pastangas skirti ankstyvos diagnostikos priemonių vystymui, pabrėžia jis.

Komentarai ()