Skamba kiek juokingai, bet tai rimta tikrovė: 150 musulmonų akademikų ir mąstytojų sprendė, kaip kosmose turi elgtis Malaizijos astronautas

Pagal Wikipedia ne tiek jau ir mažai, kaip kad galima būtų buvę pagalvoti: https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_Muslim_astronauts Beje, trumpai pagūglinęs, šitas straipsnis paimtas iš 2007 m. žurnalo "WIRED", tai šitai "problemai" yra 10 metų. I.e., 10 metų kaip išspręsta ir neaktuali jau, tai jūs čia visi piktinatės dėl 10 m. senumo "naujienos"

Jei žmogus tikras MOKSLININKAS - jis netikintis, o jei jis tikintis - jis ne mokslininkas. O ne mokslininkams kosminėj stoty nėra ką veikt.

Dar vienas patvirtinimas, jog pastafarizmas yra vienintelė verta dėmesio religija

Tikintis į ką? Aš pvz. tikiu į mokslą, nes negaliu aprėpti ir įsitikinti visų mokslinių faktų teisingumu pats. Bet žinau, kaip mokslas yra "daromas", todėl tikiu į jo pasiektus rezultatus ar naudojamus metodus ir jais stengiuosi remtis, net jei ne viską suvokiu.

O as manau geriausia tiketi savim. O be tikejimo/religijos zmonija neisgyventu, kitaip sakant sioje zemeje viskas kas yra sukurta zmoniu yra sukurta tikejimo iniciatyva, zinoma tikejimo rusiu yra ivairiausiu, netik religiniu...

O štai kai XXI amžiuje Europos Sąjungos ir NATO narės sostinėje 141 aukščiausio rango politikas už mokesčių mokėtojų pinigus sprendžia, ar švęsti politeistinės, oficialiai 600 metų nebeegzistuojančios, religijos saulėgrįžos šventę – eiti į darbą, ar alų lakti šokinėjant per laužus – jums neatrodo juokinga? Galėtų pažvengti babajai, žydai, ortodoksai. Bet jie bent kultūros turi nekišti snapo ir nesityčioti iš dalykų, kurių nekerta. Ech jūs, tolerastinė lefta...

jo, jie turi kultūros su sunkvežimiu į kalėdų muges ir panašiai. per kraštus kultūra verčiasi.

Tai jau jo, o ateistai visi be išimties geručiai, švaručiai – nevagia, neapgaudinėja, nežudo, ania? Nėra breivikų, unabomberių, Austrijos monstrų, ania? Tavo žiniai, atmatų visur yra. Ir pridirba jie tiek, kiek jiems leidi. O kad europiečiai leidžia bileką, bo yra skystalai, tai faktas – išlenda koks neūžauga Londone iš metro su lenktiniu peiliuku, tai laisvai blaškosi po spiegiančią minią, kelis durnelius pripjauna, kol mentas drebančiom rankom išsikviečia pagalbą ir uždaro pusę miesto linijų. Ir čia ateina vidutinio sudėjimo lietuvių tautybės juodadarbis, kuris tą babajų be ceremonijų nuginkluoja. Kaip manai, kiek laiko toks apsinešęs liliputas pasišlaistytų aplink Vilniaus stotį? Spėtų kam nors įdurti, kol būtų uždaužytas vietinių čigonių tašėmis? Tai ko čia nevažinėt su fūra per galvas, jei tie lemingai europiečiai patys po ratais lenda? Bent gyvenimas ne bergždžiai nugyventas, nuotrauką per teliką parodys. Ir pasimels už jauną sielą lakštingala galvažudys. Tik breivikams ir unabomberiams sunku pritaikyti vieną ideologiją, kurią galėtum apkaltinti visomis būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis.

(kuris, beje, atitinka visus "religijos" požymius), susipažinti su moksliniais faktais: https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_C ... technology informacijos tenai gana daug ir ne kiekvienam "mokslininkui" užteks kantrybės su ja susipažinti, todėl paminėsiu vieną įdomesnių ištraukų: 65,4 % Nobelio premijos laureatų per paskutinius 100 metų įvardijo save kaip krikščionis. Neradau duomenų apie kitų religijų išpažinėjus jų tarpe, bet spėju, kad surinkus tokią informaciją, "tikinčiųjų" ir "netikinčiųjų" santykis dar labiau pasikeistų pastarųjų nenaudai. Vienas garsiausių visų laikų mokslininkų Albertas Einšteinas yra pasakęs: "mokslas be religijos yra neįgalus; religija be mokslo yra akla". Tame glūdi didelė išmintis: tikras mokslininkas nebijo pripažinti, kad ne viską žino, ir visatoje egzistuoja jėgų, kurioms vien tik mokslinių paaiškinimų nepakanka, o jei jos ir paaiškinamos, tai ne būtinai prieštarauja "tikėjimui". Na, o religija, fanatiškai bijanti mokslo šviesos ir drebanti, kad jos pagrindus sudrebins moksliniai tyrimai, yra trumparegė, ar netgi akla, nes deklaruodama "tikėjimą" realiai bijo pripažinti, kad netiki ir dėl to bijo naujų žinių, informacijos, tobulėjimo... kurie visai nebūtinai turi neigti "tikėjimą" - jie neigia dogmas, žmogiškus prietarus ir trumparegiškas spėliones.

Man atrodo, kad suplaki viską į vieną krūvą. Viena yra turėti savą dievo suvokimą (filosofijoje galima rasti ne vieną apibrėžimą, kuriam paprieštarauti būtų labai sudėtinga), o kita - išpažinti vieną iš masinių religijų, kur dievai - pikti barzdoti dėdės sėdintys ant debesies, išleidę įsakymus, kaip žmogui reikia gyventi ir ką daryti nusidėjus ir bla bla. Pastarasis variantas - juokingas.

Nelabai supratau naiezdo būtent ant Rasų šventės kai visos krikščioniškos/etc "tikros" religinės progos išgerti yra tos pačios pagoniškos šventės apvilktos įmantresnėm suknelėm. IMHO jei jau kažkurią saulėgrąžą išskirti tai būtent vasarinę, vien dėl gero oro ir pabuvimo lauke, o ne nedirbti vien dėl kalėdinių nesąmonių kai oras nekoks. Nors aišku, čia kirstųsi su nauja religija - kalnų slidinėjimu :) p.s. o pagonybė vis daryra , net pasižiūrėjau surašymo statistiką - Lietuvoje 6'ta, daugiau nei musulmonų! :)

Romuviečių sekta įregistruota gal prieš 15 metų, ir neturi visiškai nieko bendro su religija (išskyrus kičines kai kurių epizodinių apeigų imitacijas), kuri oficialiai buvo panaikinta kaip Vytauto Didžiojo karūnavimo sąlyga. Ir beje, žydų religijoje nėra tradicijos gerti per šventes, čia išskirtinai pagoniška tradicija prisilupti iki skerdynių kaskart, kai nėra progos neišgerti – prisimink Valpurgijos naktis ir pan.. Dabartiniai Lietuvos ar Rusijos gyventojai pagal alkoholio suvartojimą ir blaivas paras, palyginus su viduramžiais, būtų tikri valančininkai. Tai aš nesuprantu, nafik šita fašistuojanti ateistų lefta leipsta juokais, kad religinė organizacija išleidžia rekomendacijas, kaip teisingai praktikuoti gyvą religiją, jei tuo pat metu sekuliarios valstybės valdžia (kurioje kaži ar yra bent vienas praktikuojantis) rimtu tonu ir valstybiniu lygiu svarsto, kaip religines apeigas turėtų praktikuoti jos piliečiai. Net jeigu astronautas ir atliktų visas rutinines dienotvarkės veiklas, kurias kasdien veikia Žemėje — tai bent niekaip neįtakotų jo darbo laiko (per 24 valandas, penkis kartus po 10 minučių meditacijos – čia daug?). Mūsų sekuliari valdžia skelbia valstybinį laisvadienį. Absurdas. Jau geriau leistų kiekvienam savo gimtadienį švęsti, tai bent aišku, kas švenčiama; žmogus galėtų nestresuodamas bent stalą suruošti. Per švelnu sakyti „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Labiau tiktų: „iki kaklo pats šūde, kitą terlioja“.

Juokinga ne tai, kad išleidžia, juokinga tai, kad kažkas tų rekomendacijų laikosi tik todėl, kad jos aprašytos kokioj tai knygiūkštėj. O tavo lyginimas su svarstymais, ar reikia laisvos dienos, ar ne - riestainio skylė. Kodėl? Nes svarstoma ne iš religinės pusės, o tiesiog - ar reikia dar vienos dienos pagėrimui (t.y. politikai užsiiminėja populizmu), ar ne. O ir geriama ne dėl religinių priežasčių, o dėl to, kad yra paplitęs alkoholizmas.

Tiek tai aš suprantu. Esmė ta, kad kodėl mes turėtume varyti ant kažkokio mulų susirinkimo – lyg mus kaso, ką jie ten nusprendė. Pasijuokim iš savęs.

Pasižiūrėkit iš kitos pusės, argi nejuokinga, kad didžiuma visuomenės laikosi įstatymų vien dėl to, kad jie yra užrašyti ant kažkokio tai popiergalio (nesigilinant į teisės pozityvizmą/reliatyvizmą ir supratimo lygius).

Ne, nejuokinga. Pati visuomenė sprendžia, kokių įstatymų ji nori laikytis, kad didžioji dalis visuomenės narių jaustųsi gerai.

O tai šiuo atveju kitaip yra, manot? Jeigu religinė bendruomenė nusprendė laikytis dogmų, tai jų ir laikosi, nes nori jaustis gerai, lygiai taip pat toji religinė bendruomenė gali liautis jų laikiusis arba jas reformuoti (nesigilinant į tai, kokios nustatytos procedūros trukdytų tam (tiek religijai, tiek įstatymams). Taip pat esti ir su visuomenės įstatymais. Vienas jums atrodo juokingas variantas, o kitas savaime suprantamas, o šiaip jie abu vienodai juokingi.

Pats paklausei, pats save suvartei. Kai kurie klausimai yra tiesiog neverti begalinių diskusijų. Va, sugalvojom, kad šaukštą reikia laikyti dešinėje – ir faktas, nekvestionuojame, antraip valgyklose mus pastoviai kaimynai sriuba aplaistytų. Ir man žemiau bambos visokie amžinai nepatenkinti hipiai, postringaujantys apie kairiarankių diskriminaciją. Gal ir aš jaučiuosi diskriminuojamas, kai man liepia peilį laikyti dešinėje, nes tada nepatogu semti salotas šakute kairėje. Išties, kartais juokinga, kai žmonės savo gyvenimą reguliuoja pagal knygutes: „Valgau ir lieknėju“, „Lengvas būdas mesti rūkyti“, „100 būdų pasiekti sėmės versle“, „Feng šui harmonija jūsų sandėliuke“ ir pan.. Kai kurie žmonės be knygelių patys neatrenka takelio, pasiklystų miške be medžių – tai ir gerai, kad turi kažkokį autoritetą, kuriuo sekdami bent jau elementariai sprando nenusisuks. Štai užvakar teta man lengvai susnargliavus visą vakarą bruko tai teraflu, tai kažkokius antibiotikus (kuriuos gydytojas išrašė nuo kažkokio vidaus organo uždegimo). Jau verčiau ji aklai klausytų „Klauskite daktaro“, kur Unikauskas kiekvienoj laidoj įspėja nesigydyti vaistais, kurių neskyrė daktaras. Labai gerai, kad mulų susirinkimas paėmė ir vienu prisėdimu „išsprendė klausimą“. Astronautams tai iš principo dzin. Aš manau, kad ir muloms dzin, kokiais ritualais astronautai atiduos pagarbą Mahometo žygiui į Meką. Tai tiesiog protingas užbėgimas isteriškiems davatkoms už akių: mol, musulmonas negali dalyvauti kosminėse programose, nes negalės pakankamai melstis ir laikytis Ramadano kaip pridera. Dabar viskas išaiškinta, ir visi gali ramiai grįžti prie darbų nebijodami įžeisti Alacho. Mums iš jų dera pasimokyti, o ne juoktis. Tuo labiau kad mes analogiškas problemas sprendžiame dar „gudriau“: nuogais papais, protestais, žeminimu viešumoje, šūkiais „Not My President“ ir pan.. Ir čia komentaruose aiškiai matyti: kažkokie neapsiplunksnavę ateistiniai „tolerastukai“ mat man paaiškins, kad mano PhD nieko nevertas, nes aš neprisidedu prie avinų bandos baubiančios „religija yra blogis“. Va, atsistotų koks Dawkinsas ir pareikštų: chebra, gal palikite religinius klausimus už auditorijos durų. Palikite klausimą „ar Dievas yra“ bažnyčiai, „women sciences“ Cosmo žurnalams, politiką debatams ir rinkimams. Bet to nebus: nes kairiūkščiai jaučiasi tokie gudručiai, kad verčiau virs bardaką ir vieni kitus žemins, nei susitars gerbti kažkokį autoritetą (nebent jis veganas, tada jo teisumas nekvestionuojamas).

Taip, manau jog yra kitaip. Veikimo principas gal ir panašus, bet esmė kita. Dogmos nėra kuriamos visuomenės, kad ir kaip tu bandytum pritempti prie tokios išvados. Kažkas (ne visuomenė, kuri dabar jų laikosi!), kažkada sugalvojo jas būtent tokias. Viskas. Ir vedami visiškai neaiškių priežasčių, žmonės nusprendžia jomis vadovautis. Anksčiau jei nesivadovaudavo - būdavo baudžiami (ui, tam tikros religijos, kiek prisidirbusios yra...). Dabar laikosi iš įpročio, ar permainų baimės. Tuo tarpu įstatymų laikymąsis - yra neišvengiamas. T.y. aš laikausi įstatymų tam, kad laikytumeisi ir tu. Jei mes abu laikomės įstatymų - mes vienas kitam netrukdom gyvendami toje pačioje erdvėje. Religija yra laisvas pasirinkimas. Tu gali laikytis dogmų, bet tu negali iš manęs reikalauti to paties.

Tai tau niekas ir neliepia laikytis Ramadano, nedraudžia valgyti mėsos ir taip toliau. Nebent tu pats deklaruoji, kad esi musulmonas, veganas ar dar kažkas. Bet va, įsivaizduok, kad tau reikia atlikti tam tikras reprezentacines pareigas – kad ir to paties astronauto, bet paaiškėja, kad TKS'e privalėsi vartoti kažkokį gyvūninės kilmės maisto papildą, kuriam pakaitalo nėra. Ką darysi: atsisakysi skristi? Organizuosi mitingą prie NASA būstinės? Ar šiek tiek prasilenksi su nuostatom? Ar viešai išsižadėsi veganizmo? To nedarydamas, papiktinsi bendruomenę, kurią atstovauji, ir kurioje yra daugybė dundukų, kurie prisikabins prie tavo poelgio ir diskredituos visą bendruomenę. Tai kas čia blogo, jei bendruomenės autoritetas išaiškina, kad tam tikromis sąlygomis galima pažeisti taisykles, ir įpareigoja dundukus tavo elgesį gerbti? Nematau tame nieko juokingo, tai brandžios bendruomenės požymis – iki kurios madų besivaikantiems gėlių vaikams kaip iki mėnulio. Visokios taisyklės ir elgesio normos yra ne tam, kad būtų pretekstas jų nesilaikančių nubausti – o priešingai, kad būtų aišku, kaip elgtis, kad niekas negalėtų piktintis. Kai niekas nemato ir niekam netrukdai, niekas neliepia jų laikytis (bet jei kas nors pamatys – kaltink save).