SpaceX skelbia kitais metais skraidinsianti 2 žmones į Mėnulį (Atnaujinta)

Tai kaip supratau tik apskris Menuli. Kas del gyvenvietes, tai statyciau uz tai, kad nieko jiems neiseis, tai yra Muskui neuzteks pinigu nusiusti ant Menulio zmogaus.

Jei seksis atpiginti skrydžius taip, kaip planuoja ir kol kas einasi, tai gali ir pavykti. Tiesa, tai nebūtų nei Musk'o finansuota, nei jo asmeninis pasiekimas. Įmanomas ir sujungimas tikslų su Nasa.

Man is vis idomu, ka zmones veiks Menulyje ir Marse, ka jie is ju eksportuos? Zemeje vietos tikrai netruksta.

Mėnulis būtų puiki bazė kosminėms statyboms - maža gravitacija nuo ten pakelti krovinius. Taip pat pigesnė bazė pastatyti bei siųsti krovinius, kol galėtų pati išsilaikyti. Marsas tuo tarpu turi daugiau perspektyvų. Ką pagrinde siūlo? Tyrimai, kaip formuojasi planetos, kaip išgyventi atšiauriomis sąlygomis, kaip atsirado gyvybė ir dar daug kitų. Pramonės prasme ateroidų gaudymas daug naudingesnis. Taip pat save išsilaikanti ir galinti plėstis kolonija už žemės ribų yra svarbu žmonijos išgyvenimo atveju, jei koks akmenukas tėkštųs ir nuneštų civilizaciją velniop.

Kada pasieksime tokį technologinį lygi, joks akmenukas nebebus mums baisus

immortallt, tai kam krovini siusti i Menuli, o paskui toliau i kosmosa, kai jis jau ir taip buvo kosmose? Viska kita irgi galima padaryti Zemeje ar is jos. Manau nei Menulije, nei Marse isgyventi be Zemes pagalbos butu labai sunku, ar net neimanoma, tai zlugus civilizacijai Zemeje, ne kas butu zmonems kitur.

T, turiu omeny padaryti gamyklą, kurioje iš vietinių žaliavų statysi erdvėlaivius, palydovus, galų gale išgausi vandenį, kurą ir pan. Dėl išgyvenimo civilizacijai, žiūriu labai ilgu laikotarpiu. Nuskristi iki Marso ir įkurti kažkokią bazę yra palyginus mizeris su asteroidais ar blogiau - gamos pliūpsnis ar dar velniai žino kas. Su asteroidais bėda ta, kad mes daugumos jų nematome ir galime pražiopsoti kokį. Jei pastebėsime per vėlai, nėra šansų kažką padaryti. Sprogdinimas nepadės, nes dar reikia sugebėti nusileisti, kas ne taip paprasta, kaip parodė praktika.

Kiek domėjausi, tai šis sprendimas yra akibrokštas NASA'i. NASA jau gal 10 metų kuria savo super raketą pavadinimu SLS su kapsule Orion, išleido gal 4 milijardus, galo dar nematyti ir vienas iš galimų tikslų buvo "Sugrįšim į mėnulį!". Dabar, gi Muskas beveik tą patį padarys greičiau ir gal 20x pigiau. Kongresas nepaglostys NASAos už pinigų švaistymą ir išpūstą biurokratiją. NASA, būdama didžiausias ir brangiausias SpaceX užsakovas dar nepatenkinta ir tuo, kad SpaceX dar neįvykdė kontraktų dėl astronautų skraidinimo į ISS, kas yra gerokai paprasčiau, o vėluoja jau daugiau kaip metai. Ir šiaip, žinant kaip tradiciškai SpaceX nesilaiko savo planų, kaip vis dar pasitaiko nesėkmės, nenustebčiau, kad rwalus skrydis bus, bet vėluos gal kokius metus.

Manau ne uz kalnu laikas, kai bus galima atspausdinti bet koki daikta ir pacius spausdintuvus. Tada nereikes tiek daug skirtingu gamyklu pagaminti raketai, bet vis tiek viska galima bus pagaminti Zemeje ar tai kontoliuoti is Zemes distanciniu budu.

Kalbant apie kosmosą, veluoti metais yra labai "skubota". NASA dirba ties krūva projektų vienu metu, jie spaudžia itin aukštą kokybę ir turi platesnius tikslus. SpaceX tuo tarpu realiai dirba prie 2-3 projektų, kurie vienas iš kito išauga. Nei biudžetus galima lyginti, nei darbų greitį. T, dabartiniai spausdintuvai gali pagaminti prototipą ar modelį, bet ne pakeisti naudojamus daiktus, net nekalbant apie problemas kaip žaliavos ar kaina. Perspektyvų daug, bet dar iki praktinio pritaikymo plačiai - tolokai.

Kalbėjau ne apie visus NASA projektus, bet tik apie SLS/Orion. Patikslinu: jam jau išleista ~9 milijardai USD vien SLS, nežinau kiek dar išleista Orionui. Ir galo nematyti. O pradėta ne nuo nulio - kai kurie varikliai bus naudojami nuo Shuttle. Va su šituo projektu ir lyginu. Nėra absoliučiai vienodi projektai. Taip, SLS bus galingesnė, universalesnė, bet pinigaaiiiii...!. NASAi bus sunku pagrįsti Kongresui pinigų panaudojimo efektyvumą

NASA pagrindinis tikslas yra skrydis į Marsą. O visi planuojami skrydžiai aplink mėnulį, ar link Jupiterio yra "šalutinis" to produktas. NASA taikosi daug aukščiau nei Space X. Tokia dabar jų politika, sunkiai įgyvendinami nauji įšūkiai tenka NASA'i, o "techninės užduotys", privatininkams, kurie jas gali atlikti pigiau. NASA'i skrydis į mėnulį būtu tik pasimėginimas "rimtiems" darbams, o kitoms kosminėms agentūroms tai būtu savo galimybių pasirodymas.

, didžiausia problema yra iškelti didelį krovinį (ir skrydžiui reikalingą kurą) į orbitą. Todėl prasminga atskirus komponentus siųsti į LEO, ten surinkti ir lėtai gabenti į stabilią orbitą – aplink Mėnulį ar pan.. Gali apsimokėti netgi nuleisti komponentus ant stabilaus Mėnulio paviršiaus ir pakelti iš ten. Orbita aplink Mėnulį turi ir tą privalumą, kad gali pasinaudoti Mėnulio orbitiniu greičiu ir iššauti norima kryptimi tolyn nuo Žemės. Svarbiausia, kad tam reikia santykinai nedidelių delta-v. Dar vienas triukas: gali užimti „aštuoniukės“ orbitą Žemės-Mėnulio sistemoje ir kaskart pralėkdamas arti kurio nors kūno, atsispirti nuo jo gravitacijos.

Pasikeitus administracijai - atėjus D. Trumpui, nėra vieno aiškaus tikslo SLS. Tas bus svarstoma Kongrese po ~2 mėnesių

Ok, dėl biudžeto gali būti. Bet vis tiek sunku lyginti du gan skirtingus projektus, skirtingas užduotis ir tempus. Tai, kad darbas vyksta lėtai, gali kaštus ir iškelti.