Visatoje tamsioji energija sparčiai ima viršų ir tai ne pabaiga (Video)

apie ka sis straipsnis? Tamsioji energija tai nera energija, o tiesiog nezinomojo lygtyje pavadinimas. Ta lygtis is stebejimu, kad visata pleciasi. Kai pradedama svaisciotis apie tankius... "Taigi kadaise tamsiosios energijos įtaka Visatai buvo nereikšminga, nes santykinis jos tankis buvo labai mažas." Koks dar tankis? Tankis nezinomojo x ? wtf ? Nera irodyta jokios tamsiosios energijos. Fizika yra eksperimentinis mokslas. O hipotezes ir lieka hipotezem kol jos neirodomos ar nepaneigiamos. P.s. vis atsidranda bandymu irodyti, kad visata nesiplecia, o mes neteisingai stebime visada ir klaidingai suvokiame pletimasi. Apie tai rase ir technologijos.lt.

Tamsioji energija ir yra energija, dar žinoma kaip vakuumo energija arba inflatono laukas. Tai absoliučiai realus, pamatuojamas (pvz., per Kazimiro efektą) fenomenas. Žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Vacuum_energy Nežinomojo pavadinimas yra tamsioji materija.

isradinejam dvirati ? O jei dar tiksliau, tai net ne energija, o jega ar net nezinomasis lygciu sistemoje. Vakumo energija niekaip nera susieta su visatos pletimuosi, ar daugiau saltiniu paieskoti ar uzteks wikipedijos?

Yra daugybė reiškinių, kurie realiai išmatuojami, tačiau kurių veikimo principai, dėsniai ir priežastys tebėra „hypothesized“. Mes gana gerai žinome, kokią įtaką turi tamsioji energija ir kaip ji pasiskirsčiusi stebimojoje Visatoje, taigi, ji reali. Kur kas labiau reali ir apibrėžta nei šimtametė liambda Einsteino lygtyje. Iš eksperimentų žinome, kad „rimties“, „balanso“, „pusiausvyros“ energija vakuume nėra nulis. Tarsi visą laiką būtume plaukioję vandenyno paviršiuje (ir iki Einsteino jį laikę „absoliučiu nuliu“), ir tik neseniai supratę, kad tarp mūsų ir „tikro dugno“ yra didžiulis vandens sluoksnis. Tik vat, iš kur atsirado tas bekraštis vandenynas ir koks mechanizmas jį palaiko – mes nežinome. Šitie dalykai yra „hypothesized“ – t.y. spėliojami, kol neturime priemonių ištirti. Ar jis yra tikrai bekraštis – kol kas paprasčiau taip manyti, nes kiek užmatome, kraštų neregėti. Ši savybė taip pat yra „hypothesized“, sekant Occamo skustuvu, kosmologiniu principu ir pan.. Tačiau jeigu suteiksime viršenybę ne kosmologiniam principui, o kokiam nors antropiniam – tuomet lygiai taip pat galime „hypothesize“, kad kitur vakuumo energija turi kitokią vertę, tik stebima Visatos sritis kažkaip nuo to yra apsaugota laike ir erdvėje, antraip sugriūtų mums įprasta makroskopinė fizika: negalėtų susikurti stabilūs atomai, arba jie kaip tik kolapsuotų į juodąsias bedugnes nespėję suformuoti sudėtingesnių struktūrų ir panašiai. Sekdami Occamu, mes „hypothesize“, kad tamsioji energija yra pirmapradis reiškinys, o ne kažko pasekmė – tol, kol neatradome mechanizmo, kuris kažkaip kurtų ar naikintų tamsiąją energiją. Bet vėlgi, ateityje turbūt pasirodys, kad jis nėra toks labai pirmapradis, tačiau tai niekaip nepaneigs tamsiosios energijos, kaip reiškinio apskritai, egzistavimo fakto. Analogija: šviesa, garsas, laikas – reiškiniai, kurių egzistavimu mes neabejojame. Laiko tėkmė ar žolės žalumas yra faktai, ir jie tokie liks amžinai – nepriklausomai nuo to, kokią fiziką ateityje išrasime. Faktas ir tai, kad jie tėra šalutiniai fundamentalesnių reiškinių efektai, patys savaime visiškai nematerialūs. Mes galime „hypothesize“, kodėl matome žolę žalią, kodėl jai naudinga švytėti tokiame elektromagnetinių bangų spektro ruože ir taip toliau, tačiau kokius atsakymus besugalvotume, jie nepaneigs paties žalumo. Kita analogija: turime elektriškai neutralų stiklo gabalą ir vilnos gniužulą. Būdami vaikiškai naivūs, padarytume prielaidą, kad „juose nėra elektros“. Bet pakanka juos patrinti vieną į kitą ir staiga iš kažkur elektra „atsiranda“. Pagaminom kažkaip elektronų? Ne, jie ten buvo visą laiką, tik „elektriškai neutralus“ nėra tas pats kaip „turintis nulį elektronų“. Kad medžiaga būtų neutrali, ji privalo turėti lygiai tiek elektronų, kiek ir protonų – t.y., jei ji kažką sveria ir užima erdvę (apie egzotiką nutyliu), tai jos „nulinį krūvį“ palaiko nenulinis skaičius elektronų. Ar, kol žmonės nežinojo apie atomo struktūrą, elektromagnetizmas irgi tebuvo hipotetinis? Kompasai nieko nerodė, žaibai nesitrankė, galų gale telegrafas neveikė? Viskas puikiausiai veikė dar iki Bohro modelio ir Plancko kvantavimo, tik tuometinis supratimas neleido išrasti atominės bombos ir tranzistoriaus, net hipotetiškai apie tokius dalykus pagalvoti.