Marso istorijoje verčiamas naujas puslapis (1)
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kaimyninė Žemės planeta buvo tinkamesnė palaikyti gyvybę, nei mes manėme iki šiol. Kaip rašo „Independent“, naujausi tyrimai verčia naują Marso istorijos puslapį, kadangi čia aptikta naujų įrodymų apie vandens egzistavimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkams pavyko nustatyti, jog Raudonoji planeta buvo gerokai drėgnesnė, nei buvo manyta ir žinoma iki šių dienų. Tyrimas, kurio metu buvo imituojamas susidūrimo su meteoritu scenarijus, leido daugiau suprasti apie Marso gyvenamąją aplinką senovėje.
Iki šiol specifiniai mineralai, vadinami vitlokitu, rasti Marso meteorituose, buvo panaudojami kaip įrodymas, jog jau ilgą laiką čia buvo neįtikėtinai sausa ir atšiauru. Bet iš tiesų šiuose meteorituose galėjo būti vandenilio, kuris yra siejamas ir su vandens egzistavimu Raudonojoje planetoje. Tiksliau kalbant, čia ne tik buvo vandens pėdsakų, bet ir tyvuliavo ištisi vandenynai.
Vanduo yra laikomas kaip viena iš kertinių statybinių medžiagų gyvybei užsimegzti ir vystytis. O bet koks vandens atradimas planetoje žymiai pagerintų tikimybę, jog kažkada čia, Raudonojoje planetoje, egzistavo nežemiškos gyvybės formos.
Juk visur Žemėje, kur yra aptinkama vandens, ten randasi ir tam tikros formos gyvybė. O gyvybei palaikyti reikia ir fosforo, kuris dėka vandens taip pat formuojasi ir mūsų planetoje. Tikėtina, jog fosforas galėjo formuotis ir Marse.
Tyrimo metu mokslininkai sukūrė sintetinę mineralo, jau minėtojo vitlokito, versiją. Tada jie atliko įvairius eksperimentus su vitlokitu, kurių metu imituotas meteorito įsirėžimas į Marso paviršių. Vėliau, pasitelkus rentgeno spindulius ir ištyrus vitlokito liekanas, buvo rasta įvairių pakitimų.
Pavyzdžiui, vitlokitas dėl fizinio poveikio dehidratuoja ir tampa merilitu, kuris randamas ir į Žemę iš Marso atskriejusiuose meteorituose, bet natūraliai niekaip nesusidaro. Tai rodo, jog kažkada Marso paviršiuje galėjo būti daugybė vandens, kuris tiesiog dehidratavo dėl išorinio poveikio.
Mokslininkai labai džiaugiasi šiuo atradimu, nors iš esmės tai dar negarantuoja fakto, kad čia tikrai egzistavo gyvybė. Visgi jų hipotezė leidžia manyti, kad Raudoniji planeta išgyveno tokių pakitimų, apie kuriuos anksčiau niekas nė nenutuokė.