Žaibai - tai įspūdingas ir įdomus gamtos reiškinys. Nors yra žmonių, kurie jų pagrįstai bijo, kiti kaip tik puola į lauką stebėti kaip tolėliau žaibai tranko žemę. Kita vertus, yra ir tokių, kurie žaibus bando filmuoti ir fotografuoti. Kartais tam naudojamas ir dronas, bet kas nutiktų, jei į mėgėjišką bepilotį orlaivį trenktų žaibas? Kaip tai patikrinti?

Žaibai kartais trenkia į žmonių sukurtas transporto priemones. Automobilis žaibuojant yra gana saugi vieta, nes jo kėbulas veikia kaip Faradėjaus narvas, nukreipiantis mirtiną elektros srovę aplink viduje sėdinčius žmones. Lėktuvai taip pat sukurti taip, kad atlaikytų žaibo smūgius, kurie yra ne tokie jau reti. Žaibas trenkia į kurį nors lėktuvo sparno galą ar nosį, keliauja išoriniu metaliniu korpusu ir suranda sau patogiausią vietą orlaivį palikti. Dažniausiai lėktuvas nė kiek nenukenčia. O kas nutiktų mėgėjiškam bepiločiui orlaiviui?

Bene garsiausias „Youtube“ vlogeris Casey Neistat pernai publikavo labai populiarų vaizdo įrašą, kuriame savo mėgėjišką bepilotį orlaivį skraidino žaibuojant. Tuomet nieko nenutiko - mieste žaibui yra kur kas įdomesnių objektų. Tačiau kitas „Youtube“ kūrėjas Tomas Scottas nusprendė patikrinti, kas visgi nutiktų, todėl nukeliavo į Mančesterio Universiteto aukštos įtampos laboratoriją.

Casey Neistat dronas audroje

Tokios laboratorijos turi įspūdingą įrangą, kuri padeda mokslininkams tirti skirtingų medžiagų ar elektronikos prietaisų atsparumą aukštai įtampai. Šiuo atveju norėta pamatyti, kas nutiktų, jei į bepilotį orlaivį trenktų žaibas. Iš tikrųjų, gana aišku, kad dronas žaibo smūgio išgyventi negalėtų, tačiau buvo norima sužinoti, kurie elektronikos komponentai būtų pažeisti labiausiai, kas liktų iš korpuso ir taip toliau.

Pirmasis dronas simuliuoto žaibo smūgio neišgyveno. Daugiau nei milijonas voltų drono elektronikai nepaliko jokių šansų. Tačiau pats orlaivis po smūgio neatrodė pažeistas. Žaibas trenkė į vieną iš propelerių ir paliko orlaivį per vienos atramos kampą. Visų nuostabai, orlaivio baterija smūgį išgyveno - ją išgelbėjo metalinis korpusas, kuris elektros iškrovą nukreipė aplink šį komponentą.

Kas nutiktų, jei droną nutrenktų žaibas?

Tai mokslininkams pametėjo kitą mintį - galbūt droną įmanoma išgelbėti improvizuotu žaibolaidžiu? Jie antrojo drono viršuje prikabino nedidelį strypelį, nuo kurio nuvedė vario folijos juostą, kuri turėjo iškrovą nukreipti aplink svarbiausius elektronikos komponentus. Tačiau ir tai nepadėjo - žaibo smūgio neišgyveno ir antrasis dronas, nes iškrova vėl pasirinko propelerį, o ne žaibolaidį.

Niekas mėgėjiškų dronų nekuria taip, kad jie išgyventų žaibo iškrovą. Tuo tarpu lėktuvai jos per daug ir nepajaučia, nes jų korpusai yra gaminami iš variu dengtų kompozitinių medžiagų. Tiesa, dažnai lėktuvams tenka apsisukti ir grįžti, kad būtų patikrinti.

Komentarai ()