Dar tik pirmi žingsniai, bet tikslas įspūdingas: surastas būdas, kaip panaikinti šiltnamio efekto dujas ir dar papildomai gauti energijos (Video)

„Galvojame įrengti tokias daug CO₂ sugeriančias stotis statyti šalia, tarkime, jėgainių. Jų išskiriamos dujos būtų siurbiamos į stotį, apdorojamos, o šiltnamio efektą sukeliančios dujos taptų kuru, kuris galėtų būti vėl tiekiamas atgal į jėgainę.“ Tai gal tiesiog statyt saulės baterijas? Ar dabar darysim elektromobilį su vėjo jėgaine ant stogo?

Galiausiai, žinoma, reikės pereiti vien prie atsinaujinančių. Bet pereinamuoju laikotarpiu (30 – 50 metų) šios technologijos eis koja kojon, o toliau taip sparčiai didinti CO₂ kiekį tikrai negalime sau leisti. Čia toks laikinas, pereinamasis sprendimas man regis.

punktyras, jei tempai plėtros tik išlaikomi, su natūriniu augimu, tai 2050 visas pasaulis 100% bus perėjęs ant atsinaujinančios. Iki šiol augimas vis spartėjo. Kasmet realus augimas viršija prognozės sekančių metų 30-50%. Tad iki kol šitą technologiją išvystytų iki komercinės - pasaulis jau didžiąja dalimi bus perėjęs ant atsinaujinančios ir tiesiog saulės jėgainę pasistatyti bus pigiau ir efektyviau. Beje, atsinaujinančios energetikos plėtra dar labiau spartės, nes vis daugiau šalių, tai tampa pats pigiausias energijos šalintis, net atsižvelgiant į faktą, kad gamyba vyksta ne pagal poreikį, o pagal orus. O bet tačiau, dirbtinė fotosintezė galėtų būt aktuali chemijos pramonei, metalo pramonei ir pan., kur CO2 galėtų būt naudojamas kaip žaliava išgauti angliavandenilius ar tiesiog metalo pramonėje, CO2 gautą iš redukcijos reakcijos su metalo (pagrinde geležies) rūdos būtų galima neutralizuoti. CO2 taip pat daug išsiskiria cemento pramonėje ir to išvengti visiškai - bent pagal dabartines žinias, deja nepavyks. Beje, CO2 emisijų augimas lėtėja ir 2016 berods teaugo 0.2%, kai ilgametis vidurkis 2.3%. Panašu, kad 2017 ar vėliausiai 2018 CO2 emisijos gali pradėti jau mažėti! Ir toliau tas mažėjimas tik spartės, nes tai tampa vis labiau ekonomiškai naudinga! Pvz., dabar skaičiuoju šildymo sistemos atsiperkamumą, lyginu šilumos siurblį oras-vanduo ir dujas. Dujos netoli, bet vis tiek atsivesti kainuos. Jei imti 10 metų laikotarpį, ir pridėti 30% (sumažintos kainos iki šių metų galo dėl Gazprom grąžinimo), tai dujos su įrengimo kaštais, per 10 metų brangiau ~3,500€. Per 15 metų 6,000€. Čia šildymui. Elektrai, Vokietijoje 2025 metais jūroje privatus kapitalas pastatys vėjo jėgainių parką, kuris dirbs už dabartinę vidutinę fiksuotą elektros kainą. Saudo Arabijoje jau dabar stato saulės jėgaines, nes jos pigiau nei dujų deginimas (skaičiuojant dujų eksporto kainą, bet net neįtraukiant dujų infrastruktūros statybas). Atsinaujinanti energetika jau dabar pigiau nei anglys tiek Indijoje, tiek Kinijoje. Japonija, jei skirtų biudžetą Fukušimos padarinių likvidavimui, 100% apsirūpintų atsinaujinančia energetika pagal dabartines kainas! Anglijoje anglis jau išstūmė atsinaujinanti (na dujos ir kažkiek prisidėjo). Ir t.t. ir t.t. Pavyzdžių apstu, tereikia skaityti naujienas ta tema Gyvename revoliucijos laikais. Iki 2025 metų iškastinė pramonė bus bergždžias reikalas. Naftai atsigauti iki 100$ ilgesniam nei metų laikui tikimybė <5%. Iš esmės kaina gali išaugti, tik kai iškastinė energija besudarys <10% pasaulio energijos suvartojimo, tiesiog dėl infrastruktūros sunykimo. Nebeliks masto ekonomijos, niekas nebepirks megatankerio naftos. Ir tai viskas dėl mokslo pažangos ir masto ekonomijos, kurią prafinansavo Vokietija ir Danija. Ne už dyką. Tiek darbo vietų šiose šalyse atsinaujinančioje energetikoje sukurta daugiausia iš visų industrijų, tiek kompanijos ir valstybės į tai investavusios gavo atgal grąžą siekiančią dešimtis kartų. Taip kad skeptikai - ruoškitės mautis kelnes, nes tuoj net jūs nebedrįsite nieko sakyti.

kol gyventoju daugeja, rekia dziaugtis kad co2 dideja, nes kuo dagiau co2 ore tuo geriau auga augalijos pasaulis, o tai yra musu maistas. Butu mazai co2 badu mirinetume. Reikia tik rupintis dirvos erozija, kad ji nedidetu

mobilunkas, augalai absorbuoja 20-30% mūsų emisijų kiekio. Kitaip sakant, jei staiga žmonija nuo šiandien nebeišmeta GHG nė lašo, tai per +- 450-600 metų, augalai absorbuos visą žmonijos išmestą CO2 ir tik tada sumažės augalų augimo tempas, paskatintas padidėjusio CO2. Kitaip sakant, tai, kad CO2 koncentracija ore toliau didėja, nebeturi teigiamos įtakos augalų augimo paspartėjimui. Dar galima padaryti išvadą, kad jei sumažinam savo emisijas bent 70%, tai pasiekiam tašką, kai CO2 pradeda mažėti ir nebūtina visai atsisakyti GHG emisijų, jei norime padėti stabilizuoti, bet ne pagerinti.

- O kaip buvo dinozaurų laikais? Kas tada rūpinosi CO2 tiekimu džiunglėms, kuriose gyveno milžiniški dinozaurai, o dabar dvikojai žmonės dirbtinose džiunglėse?

Atsinaujinanti energetika sparčiai vystosi tik šalia tradicinės kurą deginančios energetikos, bet negali jos pakeisti pilnai, va kame yra problema. Šnekos apie 100 procentų energijos, generuojamos atsinaujinančios energetikos - pasaka. Ateina naktis be vėjo - iš kur paimsi tą elektrą? Teks kurą deginti, nes akumuliuoti elektrą brangu, pigiau bus kurą deginti. Tad tokios atmosferos valymo technologijos yra gana perspektyvus dalykas. Nuo tam tikro atsinaujinančios energijos įdiegimo procento vystymasis turi sustoti, nes kils problemų aplamai energetikos sistemos egzistavimui. Aplamai jei nebūtų atsinaujinančios energijos kvotų tiek vėjo malūnų ir saulės jėgainių būtų pristatyta kad kur spausi ten malūnas, bet kaip tada būtų su elektros tiekimu sunku pasakyti