Kokie dar Vilniaus metro, štai kur tikroji revoliucija: šalia „Rail Balticos“ nutiesti... „Hyperloop One“

Hyperloop yra bullshit. NĖRA JOKIOS TECHNOLOGIJOS, o tik teoriniai pasvarstymai kurie labai toli nuo realybės. Net kilometro ilgio vakumo vamzdis yra ypač sunkiai įgyvendinamas dalykas ką jau lalbėti apie šimtus kilometrų. Palaikytį beveik absoliutų vakumą tokioje sistemoje kur bet kokia net ir minimaliausia nelaimė lems katastrofiškus padarinius ne tik keliaujantiems tuo vamzdžiu bet ir visai sistemai. Tai koks saugumas ten turėtų būti, tą visą trasą turėtų saugoti 24/7 tai kokie kaštai ir laiko sanaudos. Būtų pavojingiau skristi nei lėktuvu, o tai automatiškai padarytų valandines patikras prieš keliaujant (kaip ir lėktuve) kas kelionės laiką ištemptų kelis kartus. Bet svarbiausia, kad viso labo pradėtas virinti 250 m ilgio bandomas vamzdis kas yra labai tolimas kelias iki šimtų kilometrų o čia dar net nežino kaip tokiam trumpiausiam sugebėti palaikyti vaakumą ilgą laiką kai veiks saulės karštis, plieno plėtimasis, atmosferos įtaka, bet koks lochas gali netyčia su mašia atsitrenkti ir nuversti visą vamzdį ir t.t. Neveltui LHC yra po žeme kur minimalizuojami visi išoriniai poveikiai jų vaakuminiam vamzdžiui

. LHC po žeme, kad nebūtų trikdžių iš kosminių spindulių, kurių energija daaaug kartų didesnė, nei sukuriama LHC. Po žeme kišami visi itin jautrūs dalelių eksperimentai, net jeigu juose ir ne vakuumas.

Turint omenyje kitas Musk'o idėjas ir jų beprotiškumą. Nemanau, kad jis būtų pradėjęs kažką panašaus, jei netikėtų, jog pavyks. O net jeigu ir nepavyks... Liks žinių bagažas, kaip reikia daryti (arba nedaryti) kažką panašaus + krūva užduočių kitų sričių mokslininkams, kurie dirba su medžiagomis ir t.t.

Jau dabar aišku, kad neduos ES pinigų, tai kam tos studijos? Jokio tikslo jungt ir Vilniu su Talinu (+Ryga), dėl papraščiausio keleivių trūkumo, skubių krovinių tarp Vilniaus/Rygos/Talino taip pat nėra daug, tai tokios kosminės investicijos niekad neatsipirktų. Pastačius hyperloop'ą tikrai jį išbandyčiau ir turbūt dažniau nulėkčiau į Taliną/Helsinkį, kokius net max 2-3 kartus per metus, bet kiek tokių keliaujančių bus? Dabar gali su lux express iki Rygos(±4hrs)/Talino(±7hr) už 10-20€ nulekt, dar jei koks deal'as tai ir už puse teik, bet vis teik autikai vasara pustuščiai...

Pirma, Musk'as yra linkęs persistengti. Jei pvz elektromobilis ar daugkartinės raketos atrodo realu, tai čia šiek tiek persistengia, kai bando įteigti, kad tai kainuos pastatyti pigiau nei įprastą traukinį. Įprasti bėgiai gan paprasti ir sąlyginai pigūs įrengti. Hyperloop reikalautų didesnio tikslumo, daugiau medžiagų, plius sumažinto slėgio palaikymas. Toliau, yra kitas dalykas, kaip žmonių srautas ir bilieto kaina. Maglev ir greitieji traukiniai įmanomi tik ten, kur vyksta didelis srautas. Tokiais traukiniais krovinių niekas negabena, o ir pustuščiai važinėtis negali. Tarp Talino ir Vilniaus eismo nėra. Kaip ir Vilniuje nėra pakankamo gyvetojų tankio ir kiekio, kad metro galėtų bent kada atsipirkti. Ir yra kitas dalykas, neturime remti plėtros planų technologijomis, kurios neegzistuoja. Kaip ir negalime pvz. savo elektros tinklų plėtros remti ant torio ir termobranduolinės energetikos, nes jų tiesiog nėra, neaišku kada bus ir neaišku kokios infrastruktūros pareikalaus ir ar tai apsimokės bendriniu atveju. Galbūt bus naudojama tik specifinėm reikmėm - laivai, erdvėlaiviai ar pan.

Reikėtų, kad pagrįstum tą "linkęs persistengti". Bijau suklysti, bet nei viena jo verslo idėja nebankrutavo. PayPal, Tesla, SpaceX, dabar jau Neuralink ir Boring. Pastarosios dvi naujos, žiūrėsim kaip bus. O Hyperloop nėra jo kompanija, jis tiesiog ta idėja pasidalino viešai ir pakvietė norinčius daryti jungtis į kompanijas ir daryti. Kaip matome, atsirado norinčių ir dabar daro. O galui: kainos lyginamos ne su paprastuoju geležinkeliu, o su greituoju. Tai greitajam geležinkeliui reikalavimai taipogi yra milžiniški: tiek dėl saugumo, tiek dėl kokybės. --- Hyperloop pakenkti iš esmės galima būtų tik dviem atvejais: susprogdinant kurią nors atramą arba tiesiog patį vamzdį. Bet tokiu atveju nesunku žalą padaryti bet kokiam transportui: traukiniui, lėktuvui, keltui ir t.t. P.S. O krovinius gabenti nebūtų problemų. Kaip ir RailBaltica geležinkeliu bus gabenami kroviniai, kartu ir keleiviai. Tiesiog skirtingu laiku, užteks visiems.

Dar papildant. Kas mano manymu būtų įdomiau - tai Hyperloop tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Dabartinis geležinkelis yra jau pasenęs, jį reikia atnaujinti iki didesnių greičių. Gal tai būtų nebloga atkarpa pradžiai? Kad ir pirmuoju etapu sujungiant Kauną su Vilniumi. Nedidelis atstumas, išbandom. Po to pratęsiam iki Klaipėdos. Jeigu viskas ok - tiesiam į kitas šalis. Būtų turbūt optimalus variantas. Galime tik pasvajoti kiek tai turėtų naudos ekonomikai, kai galėtum dirbti bet kuriame iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų, o kelionė nuo Vilniaus iki Klaipėdos truktų kokį pusvalandį.

Na tas pas solar roof, pristatė taip, lyg tai jau atsiperkantis dalykas, bet paskui atrasta kaina paliko žandikaulį prie žemės. Atsipirkti nėra šansų. Hyperloop tikrai gera idėja, tik noriu pasakyti, kad nereiktų manyti, jog tai pakeis įprastus geležinkelius. Net ir greitiesiems traukiniams (ne maglev), santykinai mažiau medžiagų bėgiams reikia, nes svarbu užtikrinti lygų kelią ir stabilų pagrindą. Hyperloop prie to dar reikia užtikrinti ir neigiamą slėgį bei visą tai nori padaryti pakėlęs nuo žemės! Dėl kainos, RailBaltica niekada nebuvo numatytas greitasis traukinys 250km/h+, nėra ir nebus srautų bent ateinančius 20 metų. Jūs matėte autobanus Vokietijoje? 3 juostos, šiokiadienį būna sausakimšos. Pas mus, 2 juostų autostrada, tiek sausakimša būna tik prieš šventes ir vasarą, kai ypač geras oras ir išpuola 3 dienų savaitgalis. Toliau, Klaipėda-Vilnius, eismas labai menkas. Jūsų visų daroma klaida, manot, kad Lietuvoje to eismo yra tam, kad atsipirktų moderniausi ir didžiausio pralaidumo projektai, tas pats metro.

Tesla, elektromobilių, idėja net ne Musk'o ir ne tų inžinierių. Tesla yra gabus vadovas ir tikrai nelinkęs jo nurašyti, bet kartais tenka fantazijas jam nuleisti. Su deadline'ais prašauna, su finansavimu ant ribos balansuoja labai dažnai. Ta pati tesla jau mažiausai 2x vos nebankrutavo, buvo dienų klausimas. Dabar tesla model 3, kad ir kaip jo norėčiau, varo labai rizikingai. Įrangą netestuojant susipirko ir labai rizikuoja. Rizikuoja, nes labai stipriai nori būti lyderiu ir bent 2-3 metais nori aplenkti konkurentus. Bet jei kažkas bus negerai su pasirinkta įranga, gali užsilenkti.

Na kiek man žinoma tai du inžinieriai pradėjo kurti tuos elektromobilius ir pavadino įmonę Tesla. Žinoma ne jie pradėjo aplamai elektromobilius kurti nes EV atsirado dar prieš VD. Bet žiūrėk atsiranda žmonių kurie perka daiktą dar nematę. Pvz su tesla 3... Beje ir spaceX buvo ant bankroto ribos.

Yra ir lengvesni, ir mažiau kainuojantys savižudybės būdai.

Tarkim jie ras hipotetines technologijas kurios sugebes palaikyti vos ne apsoliutu vakuuma ten. Idomu kaip jie isspres ta problema, kad toki vamzdi su plaktuku ar kazkuo panasiu trinktelejus visa sistema subliukstu. Yra kruva video su tokiais eksperimentais. Mitu griovejai berods visa vagona taip sugebejo sutraiskyti.

į kosmosą nuskrenda ir dažniausiai nežūsta.. neskristi būtų pigiau...

Oi kokie naivūs žmonės, ir supratimo neturintys. Lygina vagoną su nepalyginamais dalykais... Dar aš nematęs kad vagonas subliukštų nuo slėgio norėčiau pamatyti. Cisterna taip. Bet čia vėl reik prisiminti kam ji sukonstruota. O gi kaip skysčio talpykla, kur slėgio galima sakyti kaip ir nėra ir nėra ji sukonstruot konstrukciškai atlaikyti vakumą. Vakumas tėra tik -1 bar, nuo mūsų gyvenamos aplinkos kas yra labi mažai palyginus su slėgiais naudojamais pramonės vamzdynuose ar buityje pvz auto padangos turi ~+2 bar kas ir nėra daug, narai patiria dar didesnį slėgį berots 10 m gylio duoda 1 bar o nėrimo rekordai yra 200+ m kas būtų ~20 bar Taigi sukurti sistemą kuri puikiai ištveria vakumą nėra sunku, problema yra pastovaus vakumo palaikyme, nes reik vis orą iš sistemos šalinti, o tam sueina daug energijos ir kuo gilesnį vakumą norim padaryti tuo daugiau energijos reikia sunaudoti. Kita problema rasti pigų ir sykiu kokybišką medžiagų kompozicija kuri būti tinkama tokių "bėgių" tiesimui, kad būtų greitas darbas ir ekonomiškai naudingas.. Dėl išpuolių tai kaip kažkas minėjo ir dabar galima susprogdinti geležinkelio bėgius prieš traukinį ir visko prisigalvoti ko tik nori.. Tai čia tas pats. Tik va man įdomiau yra kaip jie kovos su žemės drebėjimais. Japonai savo greitiesiems traukiniams turi įdiegę aukšto lygio sistemas, kurios veikia puikiai, bet va kokias saugos sistemas reiktų įdiegti hyperloop one jau kitas klausimas.

Mitų griovėjų eksperimentas čia netinka, nes ten buvo paimtas vagonas, skirtas laikyti teigiamą slėgį o ne neigiamą, bet be pažeidimų jis išlaikė ir neigiamą. O ir pats vagonas ten buvo ilgas. Padidinus sienelių storį arba sumažinus jo ilgį, nieko panašaus neįvyktų. Taip kad čia ir yra iššūkis, atrasti konstrukciją, medžiagas kuriai nebūtų baisūs plaktukai...

Lietuva greiciau uzkariaus Marso planeta, negu pastatys hyperloop tunely.

Heksogenas, žmogui kad ir 200bar'ų, jei paduosi inertines dujos (ne azotą, tas prie slėgio nėra inertiškas), kuriose bus 0.05-0,09% deguonies, ir slėgį sukelsi iš lėto - nieko nenutiks. Ir tikrai techninės problemos nėra neišsprendžiamos, ir visiško vakuumo nereikia, tik gerokai praretinti orą. Absoliutas, Lietuvai toks projektas neaktualus. Neturime mes 5 juostų autostradų, neturime po 3 veikiančius oro uostus viename mieste. Nėra didelio poreikio greitųjų traukinių. Viskas dėl to, kad pas mus gyventojų tankis labai mažas. Vokietijoje jis 5x didesnis, Japonijoje 7, Bangkok'as 110 kartų tankesnis.

Kas realu pats Muskas ir daro, o Hyperloop ideja yra perleides entuziastams, nes jis pats nezino ar tai suveiks.

Vienas dalykas yra slegis, kitas dalykas yra vakumas. Nereikia ju lyginti kaip jegas jei F=-F. ir vamzdi kuri slegia is vidaus i lauka yra viena, bet visai kas kita kai slegis yra priesingas ir metalas tiesiog suklumpa. Tas pats ir su plastikiniu buteliu. Juk jis gali islaikyti dideli slegi, bet pabandykit jame sukurti vakuma? Jis subliuks. Ir dar vienas pastebejimas, kokio velnio deti i ta hyperloop velntiliatoriu jei jis bus vakume.

Niekas nesiūlo daryti Hyperloopo iš plastikinių butelių Medžiagos ir formos bus parinktos atitinkamai – su <1 baro slėgiu susitvarkyti nėra neįmanomai sunku. Bus ne vakuumas, o smarkiai praretintas oras (neatsimenu, gal 0,001 bar), kad iš jo ventiliatoriumi būtų galima padaryti oro pagalvę. Oro pagalvė suteikia didesnę judėjimo laisvę, nei bėgiai. Todėl, kitaip, nei greitųjų traukinių bėgių atveju, nereikia superstabilaus pagrindo, itin brangių grunto darbų, itin tikslaus lygiavimo. Todėl Hyperloop liniją, nors ji visiška naujiena, pastatyti pigiau, nei geležinkelio – juolab greitojo – liniją. Jei dėl kokių nors priežasčių linija išsihermetintų – nieko baisaus, suveiktų kaip minkšti oro stabdžiai. Esu tikras, iki artimiausios stoties galėtų nuvykti ir esant atmosferos slėgiui tunelyje, tik būtų judama daug lėčiau.