Ne vieną amžių Katalikų bažnyčia renka popiežių, kuris vadovautų 1,27 mlrd. tikinčiųjų visame pasaulyje. Tenka pripažinti, kad toli gražu ne visi iš 260 popiežių galėtų būti pavadinti pamaldumo įsikūnijimais. Kalbant tiksliau, tarp jų buvo keletas tokių, kuriuos žmonės įsiminė dėl žiauraus charakterio, šokiruojančių sekso skandalų ir tamsių finansinių machinacijų. Štai sąrašas, į kurį įtraukti didžiausią siaubą visuomenei sukėlę popiežiai.

Jonas XII buvo kaltinamas žmogžudystėmis, melagingais liudijimais ir netgi kraujomaiša. Popiežiaus sostą jis užėmė 955 m., kai jam buvo vos 18 m. Neilgai trukus jis pavertė savo rezidenciją tikrų tikriausiu viešnamiu, laiką leisdavo pralošdamas tikinčiųjų aukas ir netgi buvo apkaltintas kastravęs kardinolą. Vokietijos valdytojas Saksonijos hercogas Otas kartą rašė jaunajam popiežiui štai ką: „Jūsų šventenybe, visi jus kaltina žmogžudystėmis, melagingais liudijimais, kraujomaiša su giminaičiais, įskaitant dvi jūsų seseris, teigia, kad kaip koks pagonis šaukėtės Jupiterio, Veneros ir kitų demonų.“ Jono XII mirtis taip pat susijusi su nuotykiais lovoje: pavydo apimtas vyras užtiko savo žmoną lovoje su popiežiumi, jį stipriai sumušė ir jis po trijų dienų mirė.

Benediktas IX vadintas velniu iš pragaro. Jis popiežiumi tapo 1032 m., būdamas vos 12 m. Mažai kas žinoma apie jo politiką, tačiau akivaizdu, kad jis nebuvo mėgstamas. Neilgai trukus politiniai oponentai mėgino Benediktą IX nužudyti, todėl jam teko bėgti iš Šv. Petro bazilikos ir laiką leisti Romoje, kur jis vogė, žudė ir vykdė kitas neįsivaizduojamas piktadarystes. Vis tik į Vatikaną jis dar grįžo. 1045 m. Benediktas IX sugrįžo į sostą. Vis dėlto antrasis jo kaip popiežiaus raundas truko tik dvejus mėnesius. Kalbama, kad jam buvo pasiūlyta didelė pinigų suma, taigi iš esmės jis popiežiaus sostą pardavė įpėdiniui. Nors skamba neįtikėtinai, Benediktas IX Katalikų bažnyčiai vadovavo dar ir trečią kartą, kai 1047 m. mirė popiežius Klemensas. Po aštuonių mėnesių jį iš sosto išvertė Šventosios Romos imperijos valdovas Henrikas III.

Bonifacas VIII teigė, kad pedofilija nekelia didesnių problemų nei vienos rankos trynimas į kitą. Pakanka pasakyti, kad Bonifaco VIII nebūtų galima pavadinti numylėtiniu. 1294 m. tapęs popiežiumi jis pastatė daugybę savo atvaizdo statulų ir teigė, kad miegojimas su berniukais nėra labiau problematiškas nei vienos rankos patrynimas į kitą. Kokia gi buvo baisiausia jo nuodėmė? Pagal jo nurodymus buvo sunaikintas visas Palestinos miestas – iš esmės visa tai įvyko dėl asmeninės politinės nesantaikos. Aragono karaliaus pasiuntinys kartą glaustai apibūdino šio popiežiaus nepopuliarumą teigdamas, kad visi kardinolai trokšta jo mirties ir yra nuvarginti jo piktadarysčių.

Sikstas IV dukters susilaukė su savo seserimi. 1471 m. popiežiumi tapęs Sikstas IV susilaukė šešių nepripažintų vaikų, vieno iš kurių jis susilaukė su savo paties seserimi. Vis tik toks jo elgesys neatbaidė jo nuo noro suvaržyti pavaldinių seksualinį apetitą. Sikstas IV įvedė bažnytinį mokestį prostitutėms ir apmokestino meilužių turinčius kunigus. Dar Sikstas IV, kaip ir daugelis kitų popiežių, pasižymėjo nepotizmu: šešis savo sūnėnus jis pavertė kardinolais. Vis tik padarė jis ir vieną gerą darbą – nurodė pastatyti Siksto koplyčią.

Aleksandras VI taip pat pasižymėjo itin aktyviu seksualiniu gyvenimu. Popiežiumi jis tapo 1492 m., tačiau prieš tai jis tebuvo Rodrigo Borgia – liūdnai pagarsėjusios nusikaltėlių šeimos iš Italijos atstovas. Jam įprastu kriminaliniu būdu jis pasitelkė pinigus tam, kad prasiskintų kelią į popiežiaus sostą. Jis turėjo kelias meilužes ir tapo mažiausiai devynių nepripažintų vaikų tėvu. Nemažai kalbėta ir apie orgijas, kuriose jis dalyvaudavo.

Dar prieš tapdamas popiežiumi tuo metu ėjęs bažnyčios kardinolo pareigas Aleksandras VI gavo laišką iš popiežiaus Pijaus II, kuriame jis buvo smerkiamas dėl vėlyvą vakarą leisto laiko su keliamos damomis Sienoje. „Girdėjome apie beveik nevaldomus šokius, kuriuose dalyvavote, - rašo Pijus II. – Gėda neleidžia minėti visų tų dalykų, kurie vyko. Visa Siena kalba apie šią orgiją.“ Kitas šaltinis mini 1501 m. jo surengtą orgiją, kuri gavo palaidūnių turnyro pavadinimą.

Julijus II sirgo sunkia sifilio forma. Istorikas Eamonas Duffy apibūdina 1503 m. popiežiumi tapusį Julijų II kaip nuožmiausią to periodo popiežių, pasižymėjusį despotiškumu, karštu temperamentu ir maniakišku aktyvumu. Jis apsirengdavo sidabriniais šarvais ir po visą Italiją bastydavosi su kariais, dalyvaudavo mūšiuose, skirtuose didinti bažnyčios kontroliuojamas teritorijas. Julijus II sirgo sifiliu, kuriuo, tikėtina, užsikrėtė santykiaudamas su prostitutėmis, o 1508 m. Didįjį penktadienį jo pėdas dengė tiek daug žaizdų, kad pamaldieji negalėjo jų bučiuoti.

Leonas X leido tikintiesiems pirkti vietą danguje. 1513 m. tapęs popiežiumi Leonas X pagarsėjo kaip meno globėjas ir Šv. Petro bazilikos atstatymo idėjos palaikytojas. Siekdamas apmokėti didžiuosius savo planus jis legalizavo prekybą indulgencijomis – sumažintų bausmių už nuodėmes pažadais.

Komentarai (4)