Anonimiškumo gatvėje pabaiga: Rusijoje jau pradeda veikti kiekvieno praeivio veidą galinčios atpažinti sistemos ()
„NtechLab“ įkūrėjas Artiomas Kucharenka aprašo situaciją, kuri, jeigu juo tikėtume, jau dabar tapo realybe kai kuriose Rusijos parduotuvėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirkėjas užeiną į prekybos centrą, ir jį nufotografuoja vaizdo kamera. Tuo pat metu jo veidas yra patikrinamas parduotuvės vagių nuotraukų duomenų bazėje. Jeigu jis yra identifikuojamas, kaip asmuo, anksčiau įvykdęs nusikaltimą, tai sistema perspėja apsaugos darbuotojus, rašoma „Die Welt“.
Kuomet pirkėjas užeis į parduotuvėlę, kurioje jis anksčiau jau kažką pirko, tai taip pat bus žinoma vien iš jo veido nuotraukos. Pardavėjas apie tai gautų informaciją, ir žinotų, kokios prekės gali būti įdomios pirkėjui. Šiems tikslams yra naudojamos veido atpažinimo technologijos, kurias ir sukūrė A. Kucharenka.
Ant įstatymo ribų
Technologijų specialisto įkurta „NtechLab“ skaičiuoja kelias dešimtis klientų – dažniausiai prekyba užsiimančios įmonės, kurios arba išbando panašias sistemas, arba jau įsigijo programinę įrangą, tikina bendrovės įkūrėjas.
Tačiau parduotuvės kategoriškai prieš tai, kad būtų viešai įvardintos, teigia A. Kucharenka leidiniui „Die Welt“. Veidų atpažinimo technologijos yra žingsnis į priekį konkurencinėje kovoje, kurio oficialiai negalima naudoti. Taip pat yra aišku, kad toks asmens duomenų panaudojimas atsiduria „pilkojoje teisės zonoje“.
A. Kucharenka tvirtina, kad jo sistema nepažeidžia įstatymų: „Mes nerenkame fotografijų“. Parsisiunčiamas yra tik kliento numeris ir skaičius, – „savybių vektorius, kuris apskaičiuoja mūsų neuroninį tinklą“.
Įmonė veikia ne tik Rusijoje. Neseniai programinę įrangą įsigijo Turkija, ja domimasi Kazachstane, Uzbekistane ir Kinijoje.
Pagrindas – dirbtinis neuroninis tinklas
Žmogaus veido atpažinimo pagrindas yra taip vadinamasis dirbtinis neuroninis tinklas. Neuronai žmogaus smegenys gali susijungti į skirtingus junginius, tai vyksta, pavyzdžiui, mokymosi proceso metu. Dirbtiniai neuroniniai tinklai taip pat pasiduoda mokymui. Veidų atpažinimo sistemą taip pat galima „išmokyti“, treniruojantis nuolatine naujų nuotraukų analize. Maža to, tokios sąvybės, kaip atstumas tarp akių ar tarp nosies ir lūpos, gali suteikti bendrą vaizdą, kad būtų galima atskirti vieną veidą nuo kito.
„Mes koncentruojamės produkcijos skirtos prekybai ir miestų apsaugai kūrime,“ – teigia A. Kucharenka. Jis mano, kad jo sistema idealiai tinkama miestams – su daug kamerų, daug veidų ir didele duomenų baze, kurią reikia itin greitai apdoroti. „Kiekviena kamera lygina visus žmones, kurie pro ją praeina, su nusikaltėlių duomenų baze. Jeigu atsiranda sutapimai, tai automatiškai tampa žinoma artimiausiam policininkui,“ – aiškina A. Kucharenka.
Jau prieš metus bendrovės įkūrėjai pranešė, kad Maskvos policija išreiškė susidomėjimą jų produkcija. Maskvos sostinėje yra daugiau nei 140 tūkst. stebėjimo kamerų. Jau kelis metus miesto teisėsauga išbando įvairias veidų atpažinimo technologijas. Tiesa, dar gruodį Maskvos administracija paskelbė, kad tokios sistemos yra per brangios ir neefektyvios. Tačiau bandymai tęsėsi, o kelios IT įmonės vis dar tikisi, kad valstybė investuos į jų produkciją.
Viena iš tokių bendrovių – „Synesis“. Jos vadovas Sergejus Mironovas leidiniui pasakojo, kad mieste yra daugiau nei 100 tūkst. laiptinių, kuriose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o miestas norėtų, kad šios pajėgtų atpažinti veidus. Pasak S. Mironovo jau buvo atliktas bandymas su testine žmonių grupe, tačiau jo rezultatai kol kas nėra skelbiami.
Valstybės kontrolė
Tiek „Synesis“, tiek ir „NtechLab“ bendrovėms nėra svarbu, ką būtent su naujausiomis technologijomis veiks valstybė. „Mes paprasčiausiai tiekiame technologiją, kurią galima būtų panaudoti su bet kuria žmonių veidų duomenų baze,“ – aiškina A. Kucharenka.
Tai yra puikiai tinka valstybei, kuri kontroliuoja savo piliečius. Rusija ir kitos autoritarinės šalys tokiu būdu gali ieškoti ne tik nusikaltėlių, tačiau ir opozicijos narių. A. Kucharenkos tokia perspektyva nejaudina.
„Mes bendradarbiaujame su saugumo tarnybomis oro uostuose ar stotyse. Tikėtina, ten galima sekti ir opozicionierius, tačiau tam yra daugybė daug paprastesnių būdų, – mano jis. – Opozicinionieriai nesislepia, juos galima susirasti ir be veidų atpažinimo“.
Pasak eksperto, naudojantis išmaniaisiais telefonais žmones sekti yra daug paprastesnių būdų.
Dėl masinio sekimo ateityje neabejojama
Rusijoje jau dabar žmonės gali išbandyti, kaip veikai automatinio veidų atpažinimo programa. Savo produkcijos reklamai „NtechLab“ praėjusiais metai sukūrė „App Findface“ programą. Ji lygina fotografiją su „Vkontakte“, populiariausio soc. tinklo Rusijoje, duomenų baze ir pateikia dažną nustebinsiantį rezultatą. Šios programos dėka buvo atpažintos kelios pornofilmų aktorės, vėliau susilaukusios varginančio šantažo.
Praktiškai tai reiškia anonimiškumo gatvėje pabaigą.
„Visur mieste, kur yra prieš interneto pajungtos kameros, palyginus greitai atsiras veidų atpažinimo funkcija, – leidiniui „Die Welt“ pasakojo „Informacinė kultūra“ organizacijos vadovas Inavas Begtinas. – Šiandien yra naudojamasi tik nusikaltėlių duomenų baze, tačiau nėra jokių priežasčių, kodėl ilgainiui ten neatsirastų socialiniai tinklai“. Rusijoje nėra jokio visuomeninio judėjimo, kuris pasisakytų prie valstybės kontrolę ir privačių duomenų apsaugą“.
IT verslo atstovams veidų atpažinimo technologijos gatvėse yra jau įprastas reikalas – tai tik laiko klausimas. S. Mironovas išdidžiai pasakoja, kad „Synesis“ technologijos jau yra naudojamos dviejuose stadionuose, siekiant identifikuoti chuliganus. O. Kucharenka lygina veidų atpažino technologija socialiniuose tinkluose ir išmaniuosiuose telefonuose – kiekvieną iš technologijų iš pradžių priima įtartinai, o vėliau prie to priprantama, teigia jis.
Anot „Die Welt“, tai nėra pačios geriausios naujienos autoritarinių valstybių gyventojams.
