Tai ar įmanoma keliauti laiku? Ar nukeliavę į ateitį galėtume sugrįžti?

Norint kalbėti apie keliavimą laiku visu pirma reikia apibrėžti du terminus, be kurių kalbos apie keliavimą laikų yra neįmanomos. 1) Kas yra laikas? 2) Kas yra keliavimas laiku? Kas yra laikas man nepavyko rasti. Radau tik kaip laikas skaičiuojamas. Bet kas yra laikas? Taip ir nežinau. Šita straipsnyje minimas keliavimas į ateiti, tėra laiko sulėtinimas tam tikroje erdvėje. Įlipi į šaldytuvą, užsišaldai ir po 100 metų atsišildai. Iššokęs iš šaldytuvo sakai, kad nukeliavai į ateiti 100 metų. Ar tai keliavimas laiku?

Tokie filosofiniai mastymai lygus filosofiniams mastymams apie dievą. Todėl bet kokie mastymai turėtu prasidėti nuo mastymų kas yra laikas ir kas yra kelionė laiku. Kitaip galima nusifilosofuoti.

Aš vadovaujuosi vienu paprastu principu, https://en.wikipedia.org/wiki/Time_trav ... relativity Keliauti laiku atgal irgi yra teorinių būdų, kirmgraužos, Alcubiere drive, kažkaip pasianudoti juodaja skyle, dar ten rašo apie kitus būdus. Paradoksų jokių nebūtu išvis nes keliaudamas atgal automatiškai papuoli į alternatyvų pasaulį ir tame nieko blogo, man atrodo kad tų alternatyvių pasaulių atsiranda ir taip begalybė per begalo mažą laiko tarpą, tai +, ar - vienas kitas esmės nekeičia. Ta prasme palei QM kažkurią ten interpretaciją įvyksta visi įvykiai kurie tik gali įvykti net ir tie su pačia menkiausia tikimybę, čia taikau nuo subatominės dalelės iki astronominių kūnų, tik vis jie nagali įvykti vienų metu tai ir pasiskirsto po begalybę paralelinių pasaulių. Kelaujant į priekį tame pakaistame paraleliniame pasaulyje jame ir keliausi ir užmušus senelį tavo antros kopijos ir nėra (originalios iš to paralelinio varianto), logiška nes tu sunaikinai priežastį tai nebus ir pasekmės. Laisva valia egzistuotu ir daryti gali ką nori ir nepažeisi jokio priežastingumo ryšio, nes ką darysi, viską darysi alternatyviam pasauly. Dar kartą gryžus atgal papulsi į kitą alternatyvią realybę ir tt. jokių paradoksų nesukelsi ir priežastingumo/pasekmės ryšio nepažeisi. Kas yra laikas mes nežinom, bet galim įsivaizduoti, kad tai ypatinga erdvės savybė kuri leidžia įvykiams neįvykti visiems vienu metu, arba galbūt išvis niekas nevyktu ir nebūtu išvis nieko jei nebūtu laiko. Laikas tai maksimalus leistinas sąveikos perdavimo greitis tarp materialių objektų/dalelių. Na kaip laikrodis, tiksliau kaip atominis laikrodis, arba gal tiksliau kaip fotono skriejimo greitis nuo taško A iki B padalintas iš atstumo. Laiko negalima atskirti nuo erdvės ir atskirai nagrinėti kaip kažkokį objektą fizikine prasme, nes greičiausiai tokio dalyko, kaip laikas pats vienas nėra, tai tik erdvės ypatybė. Palyginimui "braškė yra raudona", tai aišku kad "raudona" neegzistuoja bė "braškės", arba be kažkokių pigmentų.

bahuriux, tai tada keliautum ne į praeitį, o į paralelinį pasaulį (kad ir kaip kvailai tai skambėtų). O laikas galima laikyti ketvirta dimensija, padedančia apibūdinti kūno padėtį, kažkokios atskaitos sistemos atžvilgiu. Pvz.: 17:25 automobilis buvo 5m į šiaurę nuo namo.

bahuriux Tai galioja tik įstatimams, o ne fizikai. Tad tokio mastymo taikymas fizikai net pasakomis nepavadinsi, nes pasakos bus labiau paremtos realybę. Aš taip pat galiu sugalvoti teorinių būdų keliauti laiku į praeiti. Susirandi mėlyna paršelį, atsisėdi ant jo ir kai jis pasiekia 100 km/h greiti keliauji į praeitį. Niekas mano šitos teorijos nepaneigė, vadinasi jį yra galima. Kad ir kiek skaityčiau ar žiūrėčiau video apie kirmgraužas ir panašiai, niekaip nesuprantu kaip jomis keliauja laiku. Jomis juk keliauja erdve. Tai yra atsiduria kažkur tolį nuo savo buvimo vietos greičiau nei iki tos vietos atkeliauja šviesa. Bet tai nėra keliavimas greičiau už šviesa. Tad iš kur čia keliauji laiku taip ir nesuprantu. O alternatyvių pasaulių egzistavimas iš vis neparemtas jokiais fizikiniais dėsniais. Bet išvestas iš kitos klaidingos idėjos apie keliavimą laiku. Jei nukeliavęs į praeiti laiku sukuri alternativę visata, tai reiškia, kad panaudojęs labai mažai energijos sukuri labai daug energijos (visa visatą).

Kalbant apie alternatyvines visatas. Jei tu keliaudamas laiku sukuri alternatyvę visata, tai ne tik sukuri milžiniška energijos kiekį panaudodamas labai mažai energijos (iš lašo vandens sūkurį visa vandenyną), bet ir padarai to ko net dievas nesugeba padaryti. Dievas užtruko 7 dienas kol sukūrė viską, o tu tai padarai akimirksniu Jei laikome, kad tu nesukuri naujos alternatyvinės visatos bet nukeliauji į jau esančia, tai tuo pačių metu į ją atkeliauja milijardas tavo kopijų iš kitų alternatyvinių visatų kuriose tu keliauji laiku. Bet jei atsiranda alternatyvinė visata, tai jį gali atsirasti tik tuo momentu kai yra kelios skirtingos galimybės. Kitaip sakant visose alternatyvinėse visatose laikas turi būti sinchronizuotas ir vienodas. Todėl visose alternatyvinėse visatose (kad ir kiek jų bebūtu) BigBenas jau seniai bus pastatytas, kaip ir tavoje visatoje. Jei negali keisti savo visatos laiko, kodėl anai, kad tai gali daryti alternatyvioje visatoje? Aš galiu įsivaizduoti kad laikas yra aštuonkojis ryjantis viską savo kelyje, bet ar tai turi įtakos fizikai? Ar tai reškia kad dabar galiu atsipjauti viena iš aštuonkojo (laiko) kojų ir ją išsikepti? Laiką įsivaizduoti galima įvairiai, taip pat įvairiai galima užrašyti ant popieriaus (kaip formulę, kaip grafika ir t.t.). Bet kad ir kaip laiką įsivaizduosi, kad ir kaip jį užrašyti ant popieriaus, tai laiko realios fizikinės prasmės ir savybių nepakeis. Va dabar aš įsivaizduotų, kad laikas tai ant mano sienos kabantis mechaninis laikrodis. Pirštu užspaudžiau sekundžių rodyklę, sustabdžiau laiką. Pasukau rodyklę atgal ir sukūriau laiko mašina su kuria dabar keliautų į praeiti? Bet tada kodėl mano ši žinutė neišnyksta, bet toliau rašosi į priekį? Todėl, jokio skirtumo kaip tu laiką įsivaizduoji, kaip jį aprašai ir t.t. Nes visa tai gali panaudoti tik pasakoms prieš miega kurti, o ne keliauti laiku. Norint keliauti laiku, reikia visu pirma išsiaiškinti kas realiai yra laikas. Jo fizikines savybes ir t.t. Laiko keliautojai labai mėgsta naudoti formulę kuri suriša tavo greiti erdvėje su laiku. Ja naudodami rodo, kad didėjant tavo greičiui laikas lėtėja, o viršijus šviesos greitį laikas eina atgal. Bet... Kažkodėl neužsimena, kad kai tavo greitis yra lygus šviesos greičiui, pagal šia formulę tu gausi "Klaida: dalyba iš nulio negalima" pranešimą. Todėl pasiekti šviesos greičio negali, o jei jo nepasieksi, tai kaip jį gali viršyti? Kur dingsta momentas kai tavo greitis lygus šviesos greičiui? Tad prisigalvoti galima labai daug išmetant tau netinkančius faktus. Todėl jei nori rimtai kalbėti apie keliavimą laikų, o ne kurti pasakas vaikams prieš miegą, visu pirma turi tiksliai aprašyti kas yra laikas fizikoje. Ir nepamiršti parašyti, ką vadini keliavimą laiku.

Kirmgrauža neįgreitina tavęs iki šviesos greičio, tai laike neturėtum pajudėti. Nebent išmokus konstruoti kirmgraužas kaip kokias arkas būtų galima jas panaudoti įsibėgėjimui pastačius dvi vietoje, kur veikia kažkieno trauka. Damn, gautųsi amžinas variklis, vadinasi kirmgraužos neįmanomos Žiūrėk į alternatyvias visadas kaip į kvantinį darinį. Tada viskas tilps į mažiau erdvės ir viskam užteks mažiau energijos Aš keliauju laiku. Ir neketinu sustoti. Tam kartui greitis stabilus, 60m/h

P.S. kalbant apie vaizduote. Aš laiką įsivaizduoju kaip absoliutu ir nekintanti ir visur egzistuojanti tuo pačiu metu. Tai reiškia, kad laiko neįmanoma nei pagreitinti, nei sulėtinti ir juo negalima keliauti, nes yra tik momentinis laikas. Jis niekur ne išsisaugo, todėl negali jo atgręžti atgal. Viskas ką fiksuoja dabartiniai realitivumo eksperimentai yra fizinių reiškinių greičio kitimą. Kad ir atominis laikrodis. Jis skaičiuoja atomo virpesius ir daro prielaida, kad jie yra nekintantis. Jei turi du atominius laikrodžius, vienas iš jų ant žemės, o kitas skrenda artimu šviesai greičių. Jų apskaičiuotas laikas skirsis. Vienas rodys kad praėjo metai, kitas kad viena valanda. Kadangi fizikai priėmė, jog virpesių greitis nekinta, vadinasi kito laikas (laiko greitis). Aš laikau, jog laikas nekito, bet kito virpesių greitis (kartu ir visa kita kas judėjo su tuo laikrodžiu tokių pačiu greičių). Paprastai sakant, greičio didėjimą aš laikau, kaip šaldymą. Kuo mažesnė temperatūra tuo mažiau juda atomai (pakankamai atšaldžius iš dujinio virsta į skysta, o iš skisto į kietą). Tas pats ir su greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo viskas lėtėja, bet laikas nekinta. Todėl laikas kuri suvokiame tai tik iliuzija sukurta aplinkos pasikeitimų. Kuo pasikeitimai lėtesni tuo stebėtojui atrodo, kad laikas eina lėčiau, o stebimasis to nesuvokia.

Šiaip jau Enšteino reliatyvumo teorijos patikrintos, daug kartų ir jos sako kad nėra visatoj standartinio laiko kaip pvz žemėj grinvičo ir kad laiaks eina nevienodai priklausomai nuo gravitacijos. Man susidaro nuomuonė kad niekaip negali "minčių ištraukti iš dėžės". Koks tau skirtumas kiek praėjo "universalaus standartinio visatos laiko" (kurio mano nuomuone, kaip tokio nėra) laiko jei tu judėdamas šviesos greičiu, arba orbitoj aplink juodają skyle (mėlynojo paršelio anlogas, nes nieks dar nematė juodųjų skylių, nes jos pamatyti neina, vien tik teoriniai svaičiojimai) nepasenai mūsų atžvilgiu (tą patvirtins net atominis laikrodis). OK visas tavo abejones ir neįžvalgas pabandysiu paneigti nuoruodomis į rimtesnius šaltinius kitą kartą šiandien nėra laiko. PS, kas jums sakė kad šviesos greičio neina viršyti? Na taip neina, bet užtat eina per trumpą laiko tarpa nukeliausti iki visos visatos (o ne tik regimosis) pakraščio, a taip žinoma šalutinis poveikis, taip žaidžiant gali ir visatos pabaiga prisiartinti. PPS. čia jums proto mankštai "brainfuckas", kad smegenys neapkerpėtu, nuo buitinių reikalų ir buitinės intuicijos.

nu ir kas, kad galima jei neuzdrausta? gali galet kiek nori - bet jei reiskinys neimanomas - tai nieko nenuveiksi net ir galedamas veikt. tik pastangas tusciai iseikvosi. man tai juokinga savoka "alternatyvus pasaulis". mes nesuprantam savokos "laikas". ir islenda visokie aiskintojai apie keliavimus laiku ir iveda savo paaiskinimuose dar viena nesuvokiama savoka - "alternatyvus pasaulis". ir tipo "laiko" suvokimo problema ispresta... atseit "alternatyvus pasaulis" viska paaiskina. ir jau viskas tampa aisku... debilizmas kazkoks...

Ne DAR vienas alternatyvus pasaulis, o mes gyvenam alternatyvių visatų begaliniame skaičiuje nuo mikro iki makro lygio. Gali bandyti, tai suprasti, kaip dar vieną matavimą, prie jau esamų (3+1)+1. Tik nereikia bandyti pasinaudoti buitine logika, čia ji neveikia, kaip neveikia nei reliatyvumo teorijoje, nei QM teorijose/stebėjimuose. EDIT: Juk nesukate galvos dėl to, kad 3D pasaulis talpina lygiai begalybę 2D pasaulių.

Ar jūs bent jau skaitot, ką rašot? „gali nutikti nutinka“ „Kaip išsiaiškinimo“ „atomines užtaisus“ „kurie judi“ Kaip jūsų kalbos komisijia dar neprikirpo :O Kiekvienam straipsny būna bent po vieną tokį

O Jai keliautum beveik tuo greiciu artimu sviesos, ir turetum zemeje pagaminta laikrodi ant rankos , tipo greiciau eitu ? Ir siaip pats esi is zemes tai kaip biologinis laikrodis . Pacio zmogaus judesiai kaip tada nes pagal biologini laikrodi is irgi laikas turetu keistis o kokia butu zmogaus medziagu apykaita

cia yra teorine fignia ir tiek. bandymas ne tik neatliktas, bet net nesugalvotas kaip atlikt

Interstellar anonsas?

jau kelis kartus panašūs įrodymai rašyti: http://blogs.discovermagazine.com/d-bri ... e-gravity/ keliaujant greitai laikas tiksli "normaliai" ir sensti "normaliai", tiesiog tuo metu žemėj prabėga ne tiek pat laiko.

Jei įdomu, tai kvantinė multivisata (Everett multiverse) nereiškia, kad egzistuoja skirtingos visatos, tiesiog skirtingi stebėtojai mato tą pačią visatą kardinaliai skirtingai. Jei reliatyvume keičiasi tik koordonatės, tai QM dar ir pati stebimo objekto konfiguracija, t.y. daugmaž viskas. Paimkim tradicinį Šredingerio katiną, dabar paimkim stebėtoją, kuris stebi stebėtoją, kuris stebi katiną, ir taip iki begalybės. Visata ta pati, bet jos "vaizdas" skiriasi. Taip išsisprendžia ir senelio paradoksas. Senelio nebebus "aplinkiniams", bet liks anūkui.