Lietuva oficialiai tapo CERN nare: kas keičiasi ir kokia to nauda ()
Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN asociuotąja nare. Kokia to nauda?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvai suteikus asocijuotosios narės statusą, šalies mokslininkai galės dalyvauti CERN tyrimų programose ir turės savo atstovus organizacijos taryboje.
Be to, studentams ir jauniesiems mokslo darbuotojams bus suteiktos papildomos galimybės dirbti ir stažuotis institucijoje, o šalies pramonės įmonės galės dalyvauti CERN pirkimuose.
Lietuvos bendradarbiavimas su organizacija apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis.
Sprendimą dėl Lietuvos narystės CERN taryba paskelbė šį mėnesį. Tai Lietuvai per metus kainuos apie 900 tūkst. eurų.
Lietuvos priėmimas į CERN yra Lietuvos tyrėjų pripažinimas tarptautinėje mokslo erdvėje ir galimybė verslui – CERN kasmet vykdo pirkimų už maždaug 0,5 mln. Šveicarijos frankų.
Tarp žymiausių CERN pasiekimų prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė mini Higso bozono atradimą, žiniatinklio sukūrimą.
Įvairūs CERN mokslininkų atradimai naudojami nustatant klimato kaitos reikšmę, taikomi medicinoje gydant onkologinius susirgimus.
Iki šiol organizacija turėjo 22 nares ir 4 asocijuotąsias nares.
