Rimti mokslininkai tiria mirties akimirką aplankančias mintis - kodėl daugelis mirštančių išgyvena panašius potyrius? (1)
Atsakymo į klausimą, ar egzistuoja gyvenimas po mirties, žmonija ieško jau kelis tūkstančius metų. Autoritetingi britų mokslininkai pateikė naujų stebinančių atsakymų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kūno svorio praradimas, begalinės ramybės jausmas, akinanti ryški šviesa, nepaaiškinamas lengvumas, mistinių būtybių pasirodymas. Tokius ir panašius įspūdžius įtikinamai perteikia žmonės, pabuvoję ant slenksčio tarp šio ir pomirtinio pasaulio.
Šis fenomenas, į kurį mokslininkai iki šiol žiūrėjo gana kritiškai, žinomas jau kelis šimtmečius.
Medikas Samas Parnia iš Sautamptono universitetinės klinikos ir neuropsichiatras Peteris Fernwickas iš Londono psichiatrijos instituto apklausė 63 pacientus, kuriems po insulto buvo konstatuota klinikinė mirtis ir smegenų pažeidimai. Kad išgyvenimų prisiminimai neišblėstų, apklausa buvo atliekama pirmą savaitę po insulto.
Sutampantys išgyvenimai
Septyni klinikinę mirtį patyrę asmenys papasakojo apie savo išgyvenimus, bet tik keturi pacientai išlaikė testą pagal griežtąją Grysono skalę, kuri naudojama įvertinti kraštutinei patirčiai. Visi tie žmonės pasakojo panašius dalykus, sakė, kad jų laiko pojūtis buvo pagreitėjęs. Jie atsidūrė prie įėjimo į visai kitą pasaulį, iš kurio nebėra kelio atgal.
Nors tiriamieji buvo praradę savo kūno pojūtį, visi jų pojūčiai atrodė sustiprėję. Tarp pacientų buvo vienas katalikas, praradęs savo tikėjimą, ir keli nebepraktikuojantys anglikonai. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti moksliniame leidinyje „Resuscitation“.
Britų mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimas pateikia įrodymų, jog egzistuoja gyvenimas po mirties. Kai siela ir smegenys atsiskiria ir pasidaro nepriklausomi vienas nuo kito, tada neišvengiamai kyla klausimas, ar sąmonė po mirties gyvuoja toliau.
Taip pat kyla klausimas apie žmogaus dvasią. Jeigu smegenys veikia kaip dvasios tarpininkas, tai netrukus bus galima įrodyti, kad ji iš tikrųjų egzistuoja ir tada, kai smegenys būna seniai mirusios, mano Samas Parnia.
O britų vyskupai Geoffrey Rowenas ir Stephanas Sykesas yra linkę pritarti teiginiui, kad žmonės yra „tik iš mėsos pagaminti kompiuteriai“. Panašios skeptiškos nuomonės laikosi ir psichologas Christopheris Frenchas iš Londono universiteto. Remdamasis savo tyrimais, jis padarė išvadą, kad smegenys po mirties „nori tik supoetinti savo išgyvenimus“.
Šaltinis: „Forschung und Wissen“