Murkiantis slaptasis agentas: kaip CŽV sugalvojo genialią šnipinėjimo idėją, bet viskas nuėjo „šuniui ant uodegos“ ()
Filmuose apie šnipus galima prisižiūrėti visokių kvailysčių. Tačiau kartais realybė yra dar keistesnė už kokio nors rašytojo fantazijas. Pavyzdžiui, ar patikėtumėte, kad praeityje CŽV rimtai šnipinėjimui ruošė kates? Kodėl neišdegė šis planas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Katės sukiojasi beveik kiekvienuose namuose, o ir biuruose nėra tokios retos viešnios. Teigiama, kad idėja kilo tuomet, kai penktajame dešimtmetyje CŽV norėjo pašnipinėti vienos valstybės vadovą, kuris labai mėgo kates. CŽV darbuotojai išsiaiškino, kad katės šio žmogaus aplinkoje yra beveik nuolat ir niekas į jas per daug nekreipia dėmesio, todėl jos puikiai tiko šnipinėjimui.
Aišku, didysis technologinis klausimas yra kaip prakalbinti kates. Jos gali klausytis, ką pasakoja jų šeimininkas, bet kaip jos tą informaciją gali perduoti CŽV? Ir kaip patalpinti šnipes-kates kitos valstybės vadovo aplinkoje?
Idėja buvo maždaug tokia, apie kokią iš pagalvojote. Katės nugaroje turėjo būti implantuotas mažytis siųstuvas, o prie vienos ausies – mikrofonas. Viskas būtų atlikta preciziškai tiksliai, o plonų laidų ir mažyčių elektronikos prietaisų pastebėti nebūtų įmanoma. Katės turėjo būti tiesiog tikrų šnipų pristatytos į šio politiko aplinką ir joje apsiprasti. Buvo tikima, kad niekas nepastebės, kad kačių padaugėjo, nes jų ir taip ten sukiojosi didelis skaičius.
CŽV taip žavėjosi šia idėja, kad net pradėjo eksperimentuoti. Kelios katės gavo implantuos ir buvo pradėti bandymai. Iš pradžių viskas ėjosi neblogai. Implantų nebuvo galima pastebėti, o ir pačioms katėms jie netrukdė. Prietaisai veikė puikiai ir agentai galėjo girdėti tai, ką girdi katės. Tačiau šie gyvūnai nebuvo linkę bendradarbiauti.
Greitai buvo pastebėta, kad katės vaikšto kur nori ir kaip nori. Buvo sunku jas išmokyti likti vienoje vietoje, kur daugiau žmonių ir greitai buvo suprasta, kad jos tikriausiai apskritai paliktų nepažįstamą teritoriją. Turint omenyje, kad misija vis tiek buvo gana pavojinga, o nauda nebuvo garantuota, aštuntojo dešimtmečio pradžioje šių planų iš esmės buvo atsisakyta.
Gali pasirodyti keistai, tačiau tai nebuvo vieninteliai CŽV bandymai su gyvūnais ir tikrai ne vienintelė keista idėja. Aštuntajame dešimtmetyje agentūra vykdė didelį projektą, siekdama išsiaiškinti, ar paranormalių galių turinčius žmones galima panaudoti kare. Taip kad šnipinėjančios katės nėra tokia jau beprotiška mintis.