Tokių supernovų vaizdų astronomams dar nėra tekę matyti: pirmą kartą užfiksuota kaip sprogimo banga pasiekia gretimas žvaigždes ()
Supernovų sprogimų iš anksto prognozuoti negalime, todėl ir detalius supernovų stebėjimus galime pradėti vykdyti tik praėjus kažkiek laiko po sprogimo – kai reiškinį pastebime ir nukreipiame jo link teleskopus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuo geresni stebėjimų prietaisai ir algoritmai, tuo šis laikas trumpesnis.
Dabar pirmą kartą pavyko užfiksuoti, kaip supernovos išmesta medžiaga atsitrenkia į sprogusios žvaigždės kompanionę.
Supernova 2017cbv, aptikta kovo mėnesį, buvo detaliai stebima praėjus vos keletui valandų po sprogimo pradžios.
Pastebėta, kad per pirmas penkias dienas po sprogimo sistemos šviesis augo sparčiau, nei įprasta tokioms supernovoms.
„Tokia“ šiuo atveju reiškia Ia tipo – tai supernovos, įvykstančios baltosiose nykštukėse, kai jos prisiryja per daug medžiagos iš žvaigždės-kompanionės.
Būtent kompanionės egzistavimas ir nulėmė greitesnį šviesio augimą – supernovos išmesta medžiaga, atsitrenkusi į 40 milijonų kilometrų atstumu esančią žvaigždę-milžinę, sukūrė smūginę bangą, kuri ėmė skleisti labai daug šviesos.
Per keletą dienų smūginė banga išsisklaidė ir sistemos šviesis grįžo į tokį, kokio būtų galima tikėtis be kompanionės sušvitimo.
Toks procesas teoriškai prognozuotas dar 2010 metais, o šis atradimas prognozes patvirtina.
Tyrimo rezultatai arXiv.
Įprastai Ia tipo supernovos visiškai sunaikina baltąsias nykštukes, kuriose sprogsta. Tačiau kartais šios supernovos būna blausesnės, nei įprastai – jos žymimos Iax.
Manoma, kad jos nesunaikina nykštukės, o tik nusviedžia ją tolyn. Dabar pirmą kartą aptikta tokia iš supernovos išmesta nykštukė.
Ši žvaigždė juda labai dideliu greičiu, kurio užtenka, kad pabėgtų iš Galaktikos. Įprastai žvaigždės taip greitai nejuda, taigi ši greičiausiai buvo „išspirta“ lauk, galimai būtent supernovos sprogimo metu.
Be to, žvaigždės atmosferoje aptikta cheminių elementų, randamų žvaigždžių-milžinių atmosferose; jie nykštukėje galėjo atsirasti, jei ši buvo dvinarėje sistemoje su kompanione, kurios medžiagą po truputį rijo.
Supernovos sprogimas galėjo įvykti prieš 5-50 milijonų metų, taigi supernovos liekana jau išsisklaidžiusi aplinkoje. Šis atradimas patvirtina teorinius modelius apie blausių Iax tipo supernovų egzistavimą ir dar kartą parodo, kokia didelė gali būti supernovų įvairovė.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.