Ar darbo vietoje naršote „Facebook“? Įdomus psichologinis tyrimas ir ką tokiu atveju gali padaryti darbdavys

Aš savo darbe db 1.5 metų. Feicbuką scrolinu gal pusę šito laiko. (aišku daug prisideda tas faktas, kad mano akauntas padarytas adminu ant įmonės puslapio ir man kaip ir galima prisijungti prie Facebooko. Bet vis tiek...) Priklausomybė? Galbūt jau. Bet iš esmės taip darau, nes susiformavo didelis jausmas, kad darau beveik vien bulshit job. Pas mane tokia situacija, kad galima visą darbo procesą lengvai paspartinti investuojant visai nedidelius pinigus, bet to niekad nebus, nes vadovas/savininkas visiškas skrudžas. Galėtų pvz investuoti apie 1000 eurų į IT, kad daiktų lygis sandėliuose automatiškai atitiktų visur, jei kas nors ką nors parduoda ar šiaip adjustina. Šitas man sutaupytų 6 valandas per savaitę mažiausiai. Nereikia būti genijum, kad suprastum, jog labai greitai atsipirktų tas 1000 eurų. Bet kai vadovo požiūris, geriau sutaupyti db, nei gauti grąžą paskui... Tegu aš grindinu kelias h per savaitę ant visiškai monotoniško proceso. Spėkit, ar pakelia motyvaciją. Nenoras investuoti realiai sukūrė tokią situaciją, kad aš kaip darbuotojas augu daug greičiau nei įmonė. Ne kad jaučiuosi, bet žinau, kad mano laikas yra švaistomas dirbant 20 metų senumo standartais. Ir dėl lėto įmonės progreso mano atlyginimas kils daug lėčiau. Tai čia ne tik švaisto mano laiką dienoje/savaitėje bet trukdo mano karjerai. Beje pokalbio dėl darbo metu sutarėme, kad kadangi keičiau profesijos kryptį, tai metus padirbsiu žemesniu nei rinkos atlyginimu, o po metų pakalbėsime. Po metų žinoma pokalbiui nepasikvietė, tai po metų ir mėnesio (daviau laiko žmogiškai klaidai) pasiprašiau savo darbo analizės. Labai nustebo neva, kad jau metai praėjo. Lol. Žinoma akivaizdu, kad norėsiu pasikelti atlyginimą, žinoma, kad pats turėjau priminti pačiame gale, kai buvo aišku, kad nepasiūlys. Žinoma, negavau kiek norėjau Toks mano laiko negerbimas mane labai motyvuoja negerbti įmonės laiko. Atsakymą žinau, ką daryti

Darbdaviams reikia apsispresti ar jie nori kurybingo darbuotojo darancio relax pertraukeles(kuriu metu savo nuoziura leidzia laika) ar jiems rekia buko ir paklusnaus robotuko.

O jei ne darbo vietoje? Nematau kuom čia ypatingi būtent feisbūkai, kuom skiriasi nuo kavos ar eilinio nuėjimo pagadint oro. Straipsnis maždaug iš iki-aifoninės eros, kai tikrai, kai kokia trečia Nokia kad ir kokia kieta buvo, bet feisbūko su katinukų video ir kažkieno pietų parodyt negalėjo, notebookai brangūs tai teko browsint darbiniam kompe.

Galėtum ir pats imtis iniciatyvos. Ateiti pas viršininką su konkrečiu planu-pasiūlymu kuris būtų naudingas abipusiškai. Kad ir koks bukas, skrudžas ar dar kažkoks senamadiškas viršininkas būtų jis atsižvelgs į skaičius (jeigu jie bus protingi). Čia tas: Feicbuką scrolinu gal pusę šito laiko = Žinoma, negavau kiek norėjau. Nekenčiu tokių darbuotojų. Čia kaip- smukdysiu kitą ir nesvarbu, kad pats purve voliosiuosi. Anksčiau ar vėliau tokie darbuotojai būna išgrūsti iš darbo vietų be jokių rekomendacijų ir išeitinių.

Ateita ir ne kartą. Davęs ne vieną mintį, kaip efektyvumą padidinti mano darbo. Davęs ne vieną mintį marketinge (nors tai ne mano reikalas), bet esmė, kad atsakymas visad tas pats. Kai apyvarta pakils iki tam tikro lygio, tada gal kažką darysim. Bet ji nepakils savaime. Ir beje aš nieko nesmugdau, savo darbą padarau

as intike sedziu darbo metu bet tai nesipjauna su mano darbu ir situacija isiwaizduok tokia susiprogramuoji pasileisi iranga ji dirba ka tau veikti?? kaukti kol pagamins?? stoveti ir ziureti i viena taska?? nu tai cia savotiskas smegenu uzemimas tuo laiku kai reikia laukti