Nauji mokslininkų skaičiai vėl sukels bangas Europoje: dar viena vinis į dyzelinių automobilių karstą?

o nuo gamyklu tai visi sveiki gyvi DD

Žmonių bukumas beribis. Ir kaip šitie mokslininkai ištyrė ,kad būtent dyzelino dūmai pražudė tuos nabagus. Ne gi tie žmogeliai vien dyzelino dūmais kvėpavo,juos valgydavo ir jais užsigerdavo.

Tai kad dyzeliai pagal popierius - mažiau teršianti transporto priemonė, lyginant su benzinu. Deja, savo taršos parametrus dyzelis sugeba išlaikyt tik kai juo daug važinėjama. Važiuojant nedaug, dyzelio filtrai nesugeba išsivalyt, o dažnas sprendimas(ypač Lietuvoje) - filtrus pašalinti. Dar prie problemos prisideda ir visos Chiptiuningo kontoros, skelbdamos, kad pašalina ir išprogramuoja dpf'us. Atrodo lyg ir draudžiama(deja, netiesiogiai), bet viešiai skelbiasi ir kažkodėl niekam nėra įdomu. Galų gale, juk turim netgi paruoštus įstatymus, jog policija gali tikrinti automobilių techninę būklę kelyje. Bet vistiek žmonės didžiuodamiesi užsiklijuoja dyzelį šlovinančius lipdukus.

Senovės lietuviai kvėpuodavo grynais kaminų dūmais, valgydavo lašinius ir gyvendavo po šimtą metų.

FtBall, va būtent, kad jie veiktų taip, kaip popieriuje... O realiai situacija gatvėje visai kita.

Dyzelis mažiau teršia... http://automanas.tv3.lt/vokieciai-patvi ... ekologija/ http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/149209 Be to atkreipus dėmesį tai mažesnius variklius neatrodo jog jie labiau tausoja aplinką. Kad Norvegiją apmokestina papildomai automobilius už jų tarša kaip ir pakankamai protingas sprendimas tačiau jie remiasi tai ką gamintojai nurodo, o ne realią tarša dėl to galingesni automobiliai ten kainuoja labai daug. Pvz:. Ford Mustang GT V8 Europoje apie 46 tūkstančių eurų, o Norvegijoje 110 tūkstančių eurų, 370Z apie 2 kartus brangesnis taip pat, o automobiliai su mažesniais tūriais nėra tokie brangūs tačiau realybėje taršos skirtumas nėra toks didelis ir dėl to nukenčia gyventojai norintys galingesnių automobilių.

Automanas straipsnis ten tiek suveltas, tiek klaidų, kad skaityti neįmanoma.

https://www.google.lt/amp/s/www.express ... hicles/amp

Aš tikrai nesiginčiju su tuo ką sakai - visiškai sutinku, kiek domėjausi, bet šitas link'as bent išvadas daro teisingai O lietuviškai išverstas, tai padarė išvadą, kad daugiau NOx junginių išmeta, nes nuo Euro6 reguliavimo daugiau nutolęs. Dzin, kad nominaliai tai sumažėjo, išskyrus kelios išimtys. Ką noriu pasakyti - oi kaip reikia tikrinti info.

Pasitaisysiu, Norvegijoje naujus automobilius ir naujus/senus importuotus apmokestina. Didžiąją dalį sumos sudaro CO2, o ne NOx, apie 90%. Dėl to dyzeliniams automobiliams yra mažesni mokesčiai tačiau realiomis salygomis jie išskiria didelį kiekį NOx kas labai kenkia žmonėms, gyvūnams, augalams, pastatams, ardo ozono sluoksnį, susidaro smogas, teršia vandenynus kuriuose yra žuvų ir kitų organizmų. https://en.m.wikipedia.org/wiki/NOx https://en.m.wikipedia.org/wiki/Acid_rain https://en.m.wikipedia.org/wiki/Smog Sukelia žmonėms įvairias ligas, gali sukelti DNR mutacijas. Paskutiniai du žodžiai tikriausiai suprantami.

"Downsized" petrol engines shown to produce high levels of NOx Kitaip sakant vargas dėl taupymo.

Automobiliai yra aguona palyginti su sunkvežimiais, laivyba, generatoriais. Lengvieni auto sukurena kelis nuošimčius bendro pasaulinio kiekio, o tokie tyrimai skatina išgalinčius žmones keisti savo dyzelius į naujus benzinus, ko pasekoje ekonomika toliau plūduriuoja.

Gal reikėtų paminėti dyzelinį variklį be katalizatoriaus ir kiek jis išmeta NOx? Jeigu draudžiami dyzeliniai tai aišku, kad bus privalomi katalizatoriai benzininiais varikliams ir šiaip aš nesuprantu prasmės tu katalizatorių išpjovimui. Kokia nauda? Galia? Nejuokaukit. Aš minėjau jog maži varikliai nėra tokie taupūs lyginant pagal darbinį tūrį bei išmeta taip pat nemažai NOx. Pats berods Volkswagen minėjo jog 3 cilindrų Eco varikliai su turbokompresoriais nėra tokie efektyvūs. http://equaindex.com/equa-air-quality-index/ Taip pat priklauso nuo automobilių markių, Audi 2.5 benzininis variklis pagal tarša pas juos turi A reitingą. Jeigu atkreiptum dėmesį į topus pagal juos sudaro pagrindyje benzininiai varikliai. Galima ten pasirinkti, kad rodyti mažiausiai teršiančius pagal juos.

Aguona? Galbūt reikėtų paskaičiuoti kiek automobilių važinėjasi ir kiek laivų, sunkvežimių, generatorių? Susumavus jų kiekį bei kiek išmeta kiekvienas NOx tai gana nemaži skaičiai. Būtų galima gana stipriai sumažinti tarša vien iš lengvųjų automobilių. Atrodo jog jūs viską perleidžiate kitam, apkaltinat ir nesunkiai nusimetate našta, nes vis tiek gi nepakeisi nieko vienas.

Be to reikia pradėti nuo ko nors. Pirma lengvieji automobiliai, po to sunkvežimiai, motociklai ir t.t Niekas nepasikeičia per vieną naktį, kad va nusprendė visi pereis prie naujos energijos ir boom. Viskas vyksta palaipsniui.

Na ir kas, kad aguona? Nepakeičia fakto, jog tai yra problema. Jei visada ieškosim didesnės problemos - tai mažos liks neišspręstos. Ir galbūt net ir didelė problema nebus išspręsta. Kitas dalykas - kaip žmogui, kuris gyvena mieste - sena Audi be katalizatoriaus teršia labiau nei 100 laivų, neaišku kur. Siūlau dabar išspręst problema, kaip atsikratyt senų Audi, o vėliau galėsim ir visiškai nekontroliuojamais laivais užsiimt.

Be to hybridiniai automobiliai turi gana puiku nuvažiuojamo atstumo ir ekonomijos/ekologijos santykį. Taipat įdomiai atrodytu hybridiniai automobiliai kuriame vidaus degimo variklis naudoja bioetanolį. https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Bioetanolis

sakykit ka norit, bet smirda tie jusu dyzeliai ir taskas. kai tenka stoveti prie sviesaforo dyzeliu apsuptyje tai vemti norisi kiek prismardina

Šiaip sunkvežimių gamintojai į kuro naudojimo optimizavimą investuoja daug didesnius pinigus, nei į lengvųjų. Taip pat fūrų gyvavimo trukmė gan neilga, nes prasuka didelį kilometražą per trumpą laiką. Tad ir katalizatorių niekas neišpjauna (o pjauna dėl to, kad brangiai parduoda, ne dėl to, kad trukdo), ir variklis dirba kaip priklauso, ir tepalų neleidžia į variklį. Su laivais, čia šiek tiek sudėtingiau, nes didžioji dalis veiksmo vyksta tarptautiniuose vandenyse, bet ir čia progresas gan spartus. Anksčiau plaukdavo ir ES vandenyse ant sieringo kuro - mazuto ar prasto dyzelio. Dabar sieringumas yra toks mizernas, kad stato itin brangius filtrus arba perka aukštos kokybės dyzeliną, arba pereidinėja ant SGD, švariausios alternatyvos kol kas. O šiaip laivai - viena efektyviausių krovinius gabenančių transporto priemonių. Priedo, azoto junginiai daugiausia problemų sukelia mieste, ne viduryje niekur. Kaip bebūtų, VDV pabaiga ateina, elektrinis variklis valdys ateitį, klausimas tik kokia baterija maitinsime tą variklį. O pokyčiai prasidės labai spartūs, kaip ir atsinaujinančioje energetikoje jau įsibėgėja sparčiai.