Mokslininkams išsiaiškinus, kad Zika virusas spermoje gali gyvuoti kelis mėnesius, du infekcinių ligų tyrėjai iškėlė klausimą: o kiek dar visokių kitokių virusų galima rasti spermoje?

Atsakymą, anot leidinio „Ars Technica“, jie rado. Ir jis neįtikėtinas. 26.

Taigi, skaičiuojant su Zika, jau yra žinoma apie 27 virusinių ligų sukėlėjus, kurie gali būti perduodami per spermą – o kai kurie jų paprastai nepriskiriami lytiškai plintančių ligų kaltininkams.

Tyrimo rezultatus mokslininkai paskelbė leidinyje „Emerging Infectious Diseases“.

Tiesa, nors vieną atsakymą mokslininkai gavo, dėl to nedelsiant kilo naujų: apie vyrų sveikatą, apie virusų lytinį perdavimą, apie grėsmę palikuonims.

Oksfordo universiteto (JK) mokslininkas Peteris Horby ir JK Nacionalinės sveikatos apsaugos fondo mokslininkas Alexas Salamas spermos virusų ieškojo mokslinėje literatūroje – jie peržvelgė daugiau nei 3800 tyrimų.

Iš pradžių jie ieškojo tokių tyrimų, kuriuose buvo užsimenama apie virusų atpažinimą sėkloje pagal DNR arba RNR antigenus.

Savo paieškas mokslininkai apribojo tais virusais, kurie gali patekti į kraujotaką ir sukelti virusines infekcijas.

Kai kurie iš šių virusų sukelia lėtines infekcijas - tokias, kaip ŽIV ar citomegaovirusas. Kitos sukelia ūmius susirgimus – Lasos karštinę, čikungunją.

Mokslininkai pažymėjo, kad ankstesniais tyrimais nustatyta, jog bent 11 virusų gyvena sėklidėse ir ten gali sukelti uždegimą – tai yra SŪRS, gripo, Denge karštinės virusai.

Šie virusai priklauso skirtingoms šeimoms – tai veikiausiai reiškia, kad jie iš vieno žmogaus į kitą keliauja skirtingais būdais.

Bet manoma, kad virusams į vyrų reprodukcinius organus patekti santykinai nesunku: apatinėje kūno dalyje barjeras tarp kraujotakos ir reprodukcinių latakų neretai yra „skylėtas“, ypač jeigu kyla koks nors uždegimas.

Be to, reprodukciniuose organuose imuninės sistemos veikimas yra kiek kitoks, nei likusiame organizme – vienintelis leistinas imuninių ląstelių atsakas ten yra spermatozoidų apsauga.

Sužinojus, kad vyrų sėkloje gali veistis tiek daug ir skirtingų virusų, P. Horby ir A.Salamui kilo daugybė naujų klausimų.

Anot jų, pirmiausia reikia atsakyti į šiuos: „Kurie virusai yra platinami per spermą, kiek laiko jie būna gyvybingi ir kokiomis koncentracijomis“.

Be to, mokslininkai prikūrė daugybę grėsmingų scenarijų, nusakančių galimas šių slaptųjų vyrų organizmų gyventojų keliamas grėsmes: lytiškai plintančių ligų platinimas, vaisingumo sumažinimas, perdavimas palikuonims, padidinta onkologinių ir kitų susirgimų rizika.

Mokslininkai tai pat svarstė apie virusų potencialą slėptis vyrų reprodukciniuose organuose taip, kad ten jie būtų nepasiekiami medikamentiniam ar kokiam kitam gydymo būdui.

Pasidalinę tokiomis grėsmingomis naujomis hipotezėmis mokslininkai ramiai padarė išvadą:

„Virusų buvimas sėkloje tikriausiai yra labiau išplitęs, nei manyta iki šiol, o virusų neradimas genitaliniame sekrete neturėtų būti vertinamas kaip ligų, kurios tradiciškai nėra priskiriamos lytiškai platinamoms, nebuvimas“.

Komentarai ()