Kai kūdikis gimsta viskas paprasta ir aišku – tinkamiausias maistas motinos pienas. Paaugę vaikai ir suaugę nuo senų senovės vartodavo kitų žinduolių pieną – Lietuvoje dažniausiai karvės pieną. Tačiau XXI amžiuje esti įvairių hipotezių ir nuomonių, neva, pienas nereikalingas, nenaudingas ar net žalingas suaugusiam organizmui.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius daktaras Rimantas Stukas teigia, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad sveikas suaugęs žmogus negalėtų gerti pieno.

Tačiau, pasirodo, yra pieno rūšių, kurių reiktų vengti kasdieninėje mityboje.

„Pieną gali gerti visi žmonės, kurie jį toleruoja. Yra įrodyta, kad Lietuvoje apie 30 proc. netoleruoja laktozės.

Tai yra angliavandenio, kuris yra piene ir kurį skaido fermentas laktazė. Tie žmonės neturi to fermento arba jis yra tiesiog neaktyvus“, – sako pašnekovas.

Anot mokslininko, nėra ir rekomendacijų, kad pieną gerti būtina. Tokių pačių ar panašių naudingų medžiagų galima gauti ir iš kitų pieno produktų – jogurto, varškės ar sūrio.

„Iš esmės pienas yra naudingas produktas. Piene yra gyvulinės kilmės baltymų, vitaminų A ir D. Pieno riebalai yra vertingi biologiškai.

Taip pat pieno angliavandenis laktozė yra naudingas žarnyno naudingosioms bakterijoms, palaiko jų gyvybingumą, palankiai veikia jų dauginimąsi“, – sako prof. R. Stukas.

Nepakeičiamas kalcio šaltinis

Kai kurie tėvai, praktikuojantys veganizmą ar žaliavalgystę, ir savo atžaloms pakoreguoja mitybą pagal savo įsitikinimus. Ir net esant pieno toleravimui jį išbraukia iš vaikų mitybos.

Profesoriaus nuomone, to daryti nereiktų, nes pienas yra vertingas kalcio šaltinis, kuris reikalingas augančio organizmo kaulams ir dantims:

„Suaugę dar gali taip daryti, jei mityba pilnavertė. Tačiau vaikams pienas nepakeičiamas kalcio šaltinis. Ir neužtenka vartoti maisto papildų, nes maisto papildai niekuomet nebus maisto pakaitalas“.

Specialisto teigimu, tikrai viešojoje erdvėje atsiduria specialistų, o kartais ir ne specialistų, nuomonių, kad kažko vartoti nederėtų.

Tačiau jis pataria vadovautis tik patikimais moksliniais faktais įrodytais teiginiais ir rekomendacijomis: „Jei pažvelgtumėme į istoriją, tarpukario Lietuvoje žmonės pieną gėrė. Ir nieko nebuvo. Netgi pažvelgę į sergamumo struktūrą pastebėsime, kad žmonės buvo sveikesni“.

Kur kas didesnę bėdą mokslininkas įžvelgia per riebioje lietuvių mityboje, kurią atspindi šalyje paplitusios kraujagyslių ligos, nutukimas.

„Renkantis pieną reiktų atkreipti į jo riebumą. Jei jūsų mityboje ir taip nemažai riebių produktų, tuomet verčiau vartoti liesesnį. Jei mityba subalansuota – galite rinktis ir riebesnį“, – pataria prof. R. Stukas.

Sterilizuotą išbraukti iš kasdienės mitybos

Taip pat mokslininkas pataria paisyti maisto saugos ir rinktis pasterizuotą pieną:

„Logika, jog aš gėriau nepasterizuotą, ir mano vaikai gali gerti – čia netinka. Rizika išlieka visuomet. O kiekvienas organizmas yra skirtingas. Kaip ir kaskart vis geriamas nepasterizuotas pienas. Maisto sauga čia turėtų būti pirmoje vietoje“.

Visgi kai kurie žmonės mano, kad parduotuvėje pirktas pasterizuotas pienas yra bevertis. Šį mitą sugriauna profesorius.

„Jame tikrai yra vertingų medžiagų. Ir pasterizuojant jos niekur nedingsta. Visai kas kita, kai kalbame apie sterilizuotą pieną. Jame galima baltymų denatūracija, t. y. pokyčiai.

Jo apskritai reiktų vengti kasdienėje mityboje. Jį rinktis tik išvykoje ar kelionėje, kai nėra tinkamų laikymo sąlygų ar norime, kad gėrimas išliktų ilgesnį laiką“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.

Komentarai (4)