10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–09–25)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-09-25 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–09–25)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

 

1:
  Naujasis antikūnas atakuoja 99% ŽIV linijų

Mokslininkai sukūrė antikūnį, atakuojantį 99% ŽIV štamų ir galintį apsaugoti primatus nuo užsikrėtimo. Jis sukurtas, kad atakuotų tris kritiškai svarbias viruso dalis - taip ŽIV sunkiau išsivystyti atsparumą. Tai bendras JAV nacionalinio sveikatos instituto ir farmacijos kompanijos Sanofi darbas. Tarptautinė AIDS organizacija pavadino tai „jaudinančiu proveržiu“. Klinikiniai bandymai su žmonėmis bus pradėti 2018 metais.

bbc.com

2:
  Tyrimas rodo, kad neandertaliečių vaikystė buvo ilga

Maždaug iki praeito dešimtmečio daugelis manė, kad neandertaliečių gyvenimas buvo bjaurus, brutalus ir trumpas. Bet nuo tada daug kas pasikeitė, svarbiausia, DNR duomenys, rodantys, kad neandertaliečiai yra šeima. Naujas tyrimas rodo, kad neandertaliečiai subręsdavo daugmaž tokiu pat tempu, kaip dabartiniai žmonės ar netgi dar lėčiau. Labiausiai paplitusi teorija teigia, kad didelių smegenų išsivystymas trunka ilgiau, todėl žmonių vaikystė ilgesnė, kad spėtų užaugti smegenys, o tarkime, daug mažesnes smegenis turinčios daug mažesnes smegenis už dabartinius žmones, subręsta daug sparčiau.

npr.org

3:
  Uraganas sugadino radioteleskopą

Puerto Riko Arecibo observatorijos darbuotojai saugūs, bet audra padarė žalos pagrindiniam instrumentui, o padėtis aplinkiniuose miestuose tebėra nežinoma.
Nuo 1963 metų veikiantis Arecibo observatorijos radioteleskopas pasitarnavo mokslui ir traukė turistus į Puerto Riką.
Pagrindinės, beveik trijų šimtų metrų skersmens, teleskopo lėkštės uraganas Maria nesunaikino, bet padarė daug žalos. Prarasta mažesnė, 12 metrų skersmens lėkštė.

news.nationalgeographic.com

4:
  Augalėdžiai dinozaurai „nukrypdavo nuo vegetariškos dietos“

Suabejota augalėdžių dinozaurų griežtai vegetariška dieta. Nauji duomenys rodo, kad kai kurie dinozaurai užkandžiaudavo ir vėžiagyviais bei vabzdžiais, ne vien augalais. Dinozaurų maisto fosilijos randamos retai, tad tokia žuvegetariška dieta galėjo būti ir pražiūrėta. Įprasta manyti, kad dinozaurų maistas buvo visiškai paprastas. Tačiau augalėdžių racionas buvo sudėtingesnis ir jame būta šiek tiek gyvūnų, bent jau vėžiagyvių ir jis labiau priminė dabartinių augalėdžių paukščių dietą. Naujieji radiniai aptikti pietinėje Jutos valstijos dalyje, vėlyvojo kreidos periodo radimvietėje. Tada dinozaurų valdymas ėjo į pabaigą.

bbc.com

5:
   „Nė vieno įžeidimo“: britai pasakoja apie aštuonis mėnesius, praleistus Marso bazės simuliacijoje

Interneto nebuvimas kėlė daugiau nepatogumų, nei asmeniniai susidūrimai tarp šešių „astronautų“ nuošalioje Havajų vulkano bazėje. Per visą „misijos“ laiką nebuvo nė vieno asmeninio įžeidimo.
Interneto nebuvimas kėlė daugiau rūpesčių, nes labai sulėtindavo problemų sprendimą.Hi-Seas (Hawaii Space Exploration Analog and Simulation) misija buvo penktasis panašus NASA finansuotas eksperimentas. Misijose buvo tiriamas maistas, kurį astronautai turėtų valgyti nuskridę nuo Žemės, socialiniai santykiai uždaroje erdvėje ir psichologiniai bei biologiniai poveikiai.

theguardian.com




6:
  Šviesos formos informacija pirmą kartą paversta garsu. Tai labai svarbu IT ateičiai (Video)

Sidnio universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterio lustą, šviesos bangomis užkoduotą informaciją konvertuojantį į garso bangas – ir atvirkščiai. Šią technologiją tikimasi panaudoti optiniuose kompiuteriuose, kur informacijos pernešimui naudojami ne elektronai, o fotonai. Tyrimas publikuotas Nature Communications žurnale.

http://www.dailymail.co.uktechnologijos.lt

7:
  Matematikai prognozuoja, kad iki 2100 metų okeanuose gali būti pakankamai anglies, kad prasidėtų šeštasis masinis rūšių išnykimas

Išnagrinėjęs per pastaruosius 540 mln metų įvykusius 5 masinius rūšių išnykimus, MIT Žemės, atmosferos ir planetologijos departamento geofizikos profesorius Daniel Rothman identifikavo du anglies ciklo „katastrofos slenksčius“, kuriuos peržengus, aplinka taptų nestabili ir įvyktų rūšių išnykimas.
Science Advances publikuotame straipsnyje jis siūlo teoriją, kad masiniai išnykimai įvyksta, kai peržengiama viena iš dviejų ribų: jei anglies ciklo pokyčiai įvyksta greičiau, nei pasaulio ekosistema gali prisitaikyti. Per trumpa laiką vykstančių anglies ciklo perturbacijų atveju, anglies ciklo pokyčių tempas nesvarbus; išnykimo tikimybę lemia pokyčio dydis.
Į tai atsižvelgdamas, Rothmanas prognozuoja, kad turitn omenyje anglies dvideginio emisijų didėjimą per santykinai trumpą laiką, šeštasis išnykimas priklausys, ar vandenynuose atsidurs kritinis anglies kiekis. Jo skaičiavimu, tai yra ~310 gigatonų. Toks kiekis daugmaž atitinka žmogaus veiklos į vandenynus pridėtą kiekį iki 2100 metų.
Tai nereiškia, kad masinis išnykimas ištiks netrukus po naujo amžiaus pradžios, Rothmano teigimu, tai užtruks ~10 000 m.. Tačiau, jo teigimus, iki 2100 ųjų žmonija jau gali būti įžengusi į „nežinomą teritoriją“.

phys.org

8:
  Fizikai pirmą kartą atliko sudėtingos šviesos struktūros teleportaciją

Škotijos ir Pietų Afrikos tyrėjai atliko pirmąją pasaulyje eksperimentinio susietumų mainymosi demonstraciją, kurią naudojant, pavyko rekordiškai toli perduoti fotonų orbitinį kampinį momentą (OAM).
Nesigilinant į detales, tai gan paprasta. Dabar kvantinė informacija gali būti perduodama per fotonų seriją, kas sumažina informacijos praradimo riziką ir leidžia geriau išnaudoti erdvinę šviesos struktūrą ir taip perduoti daugiau duomenų.

phys.orgtechnologijos.lt

9:
  Hubble teleskopu Saulės sistemoje atrastas unikalus objektų tipas

NASA/ESA Hubble kosminiu teleskopu astronomų grupė aptiko intriguojančias tarp Marso ir Jupiterio esančio asteroidų žiedo objektų savybes: du asteroidai sukasi vienas apie kitą, jų savybės primena kometas, jie turi šviesią komą ir ilgą uodegą. Tai pirmasis žinomas dvinaris asteroidas, kuris klasifikuojamas ir kaip kometa. Tyrimas pristatytas Nature publikacijoje.

phys.orgtechnologijos.lt

10:
  Fizikai aptiko stabilią trianijoninę dalelę

Virdžinijos Sandraugos universiteto tyrėjai sukūrė stabiliausią mokslui žinomą trianijoninę dalelę. Tai atomų kombinacija, kurioje yra trimis elektronais daugiau nei protonų. Šis atradimas yra naujovė, nes anksčiau žinotos trianijoninės dalelės buvo nestabilios – jos atstumdavo papildomus elektronus ir trukdydavo cheminėms reakcijoms. Kol kas tai tik kompiuterinis junginio (BeB₁₁(CN)₁₂) modelis, tačiau šios žinos galės būti panaudotos, kuriant aliuminio jonų akumuliatorius, galėsiančias pakeisti ličio jonų akumuliatorius. Tuo tarpu dianijonai ir monoanijonai naudojami higienos inustrjoje ir oro valymo pramonėje bei vaistų gamyboje.

phys.org

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: