Mąstydami apie efektyviausius moksliniais tyrimais patvirtintus sveikatos stiprinimo būdus, neretai pamirštame, kokią naudą galėtume gauti iš paprasčiausios košės. Toks neapdairumas tiesiog neatleistinas, mat dubenyje košės yra kur kas daugiau augalinių skaidulų nei rupioje duonoje, riebalų – visiškai mažai, o cukraus – beveik apskritai nėra.

Košėje gausu mineralų, tokių kaip manganas, varis ir geležis, taip pat yra B grupės vitaminų, rašo britų dienraštis „Daily Mail“.

Vis dėlto daugiausia naudos žmogaus organizmui teikia avižose esančios tirpiosios maistinės skaidulos.

Tai vadinamasis beta gliukanas, kurio, žinoma, yra ir kituose grūduose, pavyzdžiui, miežiuose ir rugiuose, tačiau didžiausias šių naudingų augalinių skaidulų kiekis aptinkamas avižose.

Dėl šių skaidulų žarnyne susiformuoja į tirštą gelį panaši masė, todėl pavalgius avižinės košės apima malonus sotumo jausmas.

Įsidėmėtina, kad beta gliukanas ne tik padeda numalšinti apetitą, bet turi begalę sveikatai naudingų savybių.

Pavyzdžiui, jis teigiamai veikia žarnyne tarpstančias gerąsias bakterijas, vadinasi, stiprina imuninę sistemą, be to, padeda sumažinti cholesterolio kiekį.

Manoma, kad šios skaidulos užkerta kelią ir vėžiui.

„Beta gliukanas yra viena iš nedaugelio natūralių medžiagų, apie kurios naudą sveikatai gamintojai galėtų skelbti ant maisto produktų pakuočių“, – sako mitybos specialistas profesorius Chrisas Sealas iš Niukaslo universiteto.

Apskritai skaidulos gali būti dviejų tipų. Vienos iš jų – netirpiosios, kurių yra ne tik vaisiuose ir daržovėse, bet ir rupioje duonoje, – paspartina maisto kelionę organizmu.

Kitos – tirpiosios skaidulos, kurioms kaip tik ir priskiriamas iš kruopų bei vaisių pektino gaunamas beta gliukanas, nors taip pat prisideda prie maisto kelionės palengvinimo, visgi daugiausia naudos teikia kaip cholesterolio kiekį mažinanti medžiaga.

Virškinimo trakte susiformuojantis tirštas gelis mažina cholesterolio absorbciją, be to, skatina tulžies rūgšties druskos išsiskyrimą.

Ši druska sudaryta iš cholesterolio, todėl kuo daugiau jos bus pašalinta iš organizmo, tuo didesnio kiekio cholesterolio prireiks tulžies druskai gaminti ir tuo mažiau jo cirkuliuos kraujyje.

Tyrimais pavyko įrodyti, kad kasdien suvartojant bent po 3 gramus beta gliukano (kaip tik tiek yra 70 gramų avižų košės), mažo tankio lipoproteinų (MTL), kitaip sakant, „blogojo“ cholesterolio lygis sumažėtų net septyniais procentais.

„Panašius rezultatus pavyktų pasiekti vartojant statinus“, – sako mokslo darbuotojas George‘as Grimble‘as iš Londono universiteto koledžo medicinos padalinio. Statinai yra vaistai, skirti cholesterolio kiekiui kraujo plazmoje mažinti.

Vis dėlto verta paminėti, kad, kitaip nei statinai, beta gliukanas negali sukelti jokio pašalinio poveikio, tad neverta stebėtis, kad G. Grimble‘o žmona avižų košę valgo kasdien, nors jis pats – kiek rečiau.

G. Grimble‘as negali nepaminėti ir kitų avižinės košės teikiamų pranašumų. „Beta gliukanas padeda susiformuoti rūgštims, o, pavyzdžiui, sviesto rūgštis veikia gaubtinės žarnos ląstelių DNR ir turi priešvėžinį poveikį“, – pamini mitybos subtilybes tiriantis specialistas.

Per 14 metų Harvardo universitete vykdytą tyrimą, kuriam skirta publikacija 2015 metais pasirodė medicinos problemoms skirtame žurnale JAMA, buvo stebima net 100 tūkst. žmonių sveikatos būklė.

Tyrimo iniciatoriai nustatė, kad daugiausia neskaldytų grūdų gaminių, tokių kaip košės, vartojantys asmenys yra gerokai atsparesni daugeliui susirgimų, tarp kurių iš širdies ligos.

Kai kurie mokslininkai net ėmė tvirtinti, kad reguliariai vartojant neskaldytų grūdų produktus gali pailgėti gyvenimo trukmė. Tokiai nuomonei pritaria ir G. Grimble‘as.

„Tikrai neabejoju, kad jei visi valgytų košę, mirčių nuo širdies ligų, o galbūt ir nuo žarnyno vėžio skaičius būtų daug mažesnis“, – sako jis.

Nepaisant neįtikėtinos naudos, avižinė košė yra vienas iš visais atžvilgiais elementariausių patiekalų. Avižų kruopos gaunamos nulupus nuo jų išorinį lukštą, o ir košės paruošimas jokių ypatingų pastangų nereikalauja.

Dar vienas tradicinės avižinės košės pranašumas – žemas glikemijos indeksas (GI). Tai reiškia, kad su koše gauta energija į kraujotakos sistemą patenka pamažu, todėl išsiskiria nedaug insulino ir pavyksta išvengti kraujo cukraus lygio šuolių.

Staigūs kraujo cukraus lygio pakilimai ilgainiui gali sumažinti organizmo jautrumą insulinui, o galop privesti ir prie 2 tipo cukrinio diabeto.

„Greito paruošimo košės GI gali būti 82, o tos, kuri bus išvirta iš avižinių dribsnių, – nuo 40 iki 50“, – sako profesorius Peteris Wilde‘as iš Noridžo biologijos mokslų instituto. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad indeliais parduodamoje gatavoje avižų košėje gali būti nemažai cukraus.

Kad ir kaip būtų, net greitai paruošiamoje avižų košėje yra tam tikras kiekis beta gliukano, o viename gatavos košės indelyje jo yra maždaug gramas.

Ir vis dėlto – kodėl avižų košė nejučiom iškrenta iš taip dažnai propaguojamo sveikuoliško raciono, nors akivaizdu, kad ją valgyti tikrai sveika? Bėda, pasirodo, ta, kad žmonėms sunku rasti laiko stovėti prie viryklės ir maišyti apie pusvalandį verdančią košę, o juk būtent tiek ir tenka sugaišti norint tinkamai ją pagaminti.

O ką daryti tiems, kurie nemėgsta košių? Gal jas būtų galima pakeisti avižiniais paplotėliais ar blynais? „Jokiu būdu ne“, – tvirtina profesorius Ch. Sealas.

„Nors avižų į šiuos gaminius ir dedama, vis dėlto blynuose yra net 25 proc. riebalų ir 25 proc. cukraus, todėl tai tikrai nėra sveikas maistas.

Tas pats, beje, pasakytina ir apie košę: ją taip pat galima „sugadinti“ nepagailint sviesto arba saldžių priedų“, – sako Ch. Sealas. Jo manymu, užvis geriausia avižinę košę valgyti ne tik nesaldintą, bet ir nesūdytą.

Komentarai (8)