Niekas kitas nesugalvojo to, ką planuoja „SpaceX“: greičiausios kelionės po visą pasaulį, o kaina - kaip paprastu lėktuvu? (Video)

O tai pagreitis ir sunkio jėga? nemanau, kad reikšmės jau tokios mažos, kad kievienas keleivis ištvertų.

Matau didesnę problemą - legalią. Tarpkontinentinis keleivinis BFR skristų taip, kaip tarpkontinentinė balistinė raketa. Nemanau kad daug valstybių norės priimti taip atskrendančius keleivius. Be to jei nepavyktų stabdymas/nusileidimas, BFR tampa bent kinetiniu sviediniu. Pagreitį manau įmanoma sumažinti iki 1,5 - 2 G, kadangi nereikia pasiekti orbitos.

O kaip dėl Ozono sluoksnio jeigu kelionėms pradėtu naudoti BFR?

O ką ozonas, sudegs visas? Kas nenorėtu pakilti į kosmosą ir patirti nesvarumą, bent jau į suborbitą už ekonominės klasės lėktuvo bilietą? Pasauliui reikia dar bent 100-1000 tokio tipo verslininkų ir kitose srityse, tik tada pasaulis bus geresnė vieta gyventi.

https://en.m.wikipedia.org/wiki/Ozone_d ... t_launches

Filmukas grazus, bet ideja labai nepraktiska. - Visu pirma, kuo toliau tuo maziau svarbus keleiviniu lektuvu greitis. Skrydziuose prioritetas yra konfortas, ekonomiskumas ir tiesiogine kelione is tasko A i B. - Tokiam raketiniam lektuvui reiktu visiskai naujos infrastrukturos-naujo terminalo, transporto mazgu, milziniskos saugumo zonos (del triuksmo ir potenciu avariju) ir t.t. Kitaip tariant, ta butu galima daryti tik vandenynuose, nes salia, pvz. Londono butu neimanoma statyti naujo kosmodromo. Taip, kad nebus tokiu keleiviniu marsrutu. Kas yra ganetinai logiskai, tai tokius erdvelaivius naudoti kariuominei ir kosmoso turizmui. Kosmoso turizmui, uztektu pastatyti viena pakilimo/nusileidimo terminala kur nors atokiai ir is ten skraidyti aplink pasauli. Atsirastu simtai tukstanciu, galinciu moketis 50k uz orbitini skridi. Nereiktu statyti nauju terminalu vandenynuose, derinti leidimus ir t.t. Virsgarsiniams keleiviu skrydziams kur kas labiau tiktu 2-4Mach skrendantys elektriniai lektuvai.

Turbūt dėl komforto taip išpopuliarėjo pigių skrydžių bendrovės? Sakai, kad skrydžio laikas nesvarbu, tačiau svarbu tiesioginiai skrydžiai. Prieštaravimo nejauti? Tiesioginiai vis ilgesni skrydžiai atsiranda būtent dėl to, kad keleiviams svarbus laikas. Elektriniu, t.y. propeleriniu lėktuvu svajoji viršyt 1 Mach? Kažkas naujo fizikoje atrasta? Kol kas rekordas 0,96 Mach ir tai pikiruojant.

Kuo lektuvas skrenda auksciau, tuo mazesnis oro pasipriesinimas, tuo greiciau jis gali skrist (cia grubiai tariant). Deje, reaktyviniai lektuvai turi ekonominio skrydzio lubas (10-14km), skrendant auksciau pradeda trukti deguones, varikliai nesukuria galios-skrydis tampa super neekonomiskas (after burneriai) Elektriniams lektuvams, tuo tarpu, tokiu lubu nera. Jie laisvai gali skristi stratosferoje, kur oras ypac retas, beveik nera oro pasipriesinimo, todel ir skrydzio greitis laisvai butu supersoninis.

, tiesiog reaktyvinis raketinis variklis, kadangi oro yra aplik jo nereikia imti su savim kaip raketos atveju, kompresorius suspaustu nedidelį oro kiekį gana dideliu slėgiu ir degimo kameroj būtu pakaitinamas minetais būdais elekrtos išlydžiu, arba su tuo pačiu tenu, reaktyvinis srautas būtu išmetamas daug kartų greičiau už garsą, jei jau taip norisi skraidyti viršgarsiniais greičiais su elektra. Na dar ir ramjet, scramjet prie to pačio, kodėl gi ne, jei jau fantazuojam apie hipergarsinius greičius, taip pat galima pakaitinti ora degimo kameroj kaip ir rezistojet, ar arcjet atjeju. Galima net sukergti tas abi technologijas į vieną. Bet visa tai yra vistiek perdaug energijos ėdantis dalykas. Patys ekonomiškiausi skrydžiai vyksta 0,5 mach greičiu dideliame aukštyje su lėktuvu kurio sparno konfigūracija ir proporcijos su fiuzeliažu panašūs į sklandytuvo. Kitaip sąkant betkokio dydžio sklandytuvas su propeleriu, nors ir elektra varomas.