Galbūt kada nors ir jums teko susimąstyti, ar ne per greitai senstate? Norint atsakyti į šį klausimą, gali pakakti trumpo žvilgsnio į veidrodį. Vis dėlto išvaizda tėra nedidelė bendro paveikslo dalis. Tai kuo puikiausiai patvirtina įspūdingo eksperimento, virtusio trijų dalių BBC dokumentiniu filmu, rezultatai.

Galbūt skamba keistai, tačiau paaiškėjo, kad daugelio iš mūsų organizmas ne viena dešimtimi metų viršija faktinį amžių.

Laidos „How To Stay Young“ vedėjai Chrisas Van Tullekenas ir Angela Rippon analizuoja prastos mitybos, aktyvumo trūkumo ir nutukimo problemas ir įvardija jas kaip esmines priežastis, dėl kurių nemažai britų sensta per greitai ir per anksti suserga įvairiomis neišvengiamą gyvenimo baigtį pranašaujančiomis ligomis, rašo „The Daily Mail“.

Ekspertai iš Niukaslo universiteto įtraukė 8 savanorius į 23 tyrimus, skirtus jų kūno amžiui nustatyti. Tyrimo dalyviai buvo akivaizdžiai ištikti šoko, kai sužinojo, kad jų organizmas sensta greičiau nei turėtų.

Šiems tyrimams vadovavo kovos su senėjimu ekspertas profesorius Michaelis Trenellas. Jis paaiškino, kad tada, kai kūno amžius didesnis nei žmogaus amžius, skaičiuojant nuo gimimo, dažniau pasireiškia širdies ligos, gresia insultas, diabetas ir kiti rimti sveikatos sutrikimai, kadaise sieti su vyresnio amžiaus asmenimis, o pastaruoju metu diagnozuojami vis jaunesniems pacientams.

„Senėjimas susijęs su skirtingais dalykais. Daug žmonių iš pažiūros atrodo jauni, bet, žvelgiant iš kitos pusės, vaizdas visai kitoks“, – konstatavo specialistas.

Laimei, yra ir gerų žinių: kūno amžių galima koreguoti. Siekiant šio tikslo kiekvienam šio projekto dalyviui buvo suteikti patarimai dėl sveikos mitybos, mankštinimosi ir gyvenimo būdo. Kaip parodė šis šou, mažų pokyčių ir šiokio tokio ryžto pakanka tam, kad taptų įmanoma pasukti senėjimo laikrodį atgal. Lyg to dar būtų maža, vos per 12 savaičių organizmą galima pajauninti daugiau nei dešimčia metų.

Prieš prasidedant šiam šou kiekvieno savanorio buvo paprašyta prisisegti fizinės būklės stebėjimo prietaisą ir pildyti maisto vartojimo dienoraštį. Taip buvo siekta fiksuoti įprastą žmogaus aktyvumą ir mitybą. Į BBC laboratoriją atvykusių projekto dalyvių laukė daugybė sveikatos patikrų ir psichinės sveikatos būklės įvertinimų, skirtų padėti specialistams nustatyti jų organizmo amžių.

Tyrimai, panašūs į tuos, kurie buvo naudojami vykdant eksperimentą, atlikti tūkstančiams paties įvairiausio amžiaus savanorių visame pasaulyje. Taip buvo siekta išsiaiškinti, kokie gi turi būti kontroliniai rezultatai kiekvienoje amžiaus grupėje, reiškiantys, kad žmogus yra sveikas. Šių rezultatų visumą atspindi žmogaus organizmo amžius. Taigi nustatyti vidurkiai lyginami su asmeniniais žmogaus rezultatais ir tokiu būdu nustatoma, kaip vienam ar kitam konkrečiam asmeniui sekasi senti.

Išvaizda gali būti apgaulinga

Pirmame epizode žiūrovai buvo supažindinti su 51 metų Patricku Luckie iš Esekso.

„Jis atrodo lieknas ir geros formos“, – projekto dalyvio išvaizdą trumpai apibūdina Ch. Van Tullekenas. Vis tik sveikatos apsaugos srityje dirbantis 1,63 metro ūgio 63,5 kilogramo svorio P. Luckie prisipažįsta, kad pats drąsiai save priskirtų prie nesveiko maisto gerbėjų, pusryčiams paprastai kemšančiu skrudintus patiekalus, vartojančiu daug šokolado ir traškučių.

Nors šio asmens svoris neviršija normos, o kūno masės indeksas (KMI) yra 23, dėl tokio gyvenimo būdo jo organizmo amžius siekia net 73. Be to, kaip parodė tolesni tyrimai, jam pradeda reikštis širdies liga, vadinasi, P. Luckie rizikuoja patirtis širdies smūgį arba insultą.

„Kadangi svorio nepriaugu, maniau, kad išsisuksiu taip maitindamasis“, – liūdnai pripažino jis.

Dažniausiai per dieną jo suvartojamų kalorijų kiekis siekia 4 157, o tai dukart viršija vyrui rekomenduojamą paros kalorijų normą. Maža to, vaisių ir daržovių per dieną jis suvartoja vos tris porcijas, o štai sočiųjų riebalų – net 92 gramus – tris kartus daugiau, nei rekomenduojama. Per parą P. Luckie suvartoja 150 gramų cukraus, o tai net penkis kartus viršija rekomenduojamą paros normą. Cholesterolio lygis kraujyje – 6,3 (jei šis rodiklis viršija 5, medikai ragina susirūpinti). Kraujospūdis aukštesnis nei normalus.

Atlikus kaklo kraujagyslių tyrimą ultragarsu paaiškėjo, kad arterijų sienelės yra sustorėjusios, o tai – širdies ligų pranašas. Sužinojęs, kad jo organizmas 22 metais viršija biologinį amžių, P. Luckie pripažino, kad dabar tikrai elgsis atsakingiau, nes jam ne tas pats, kur link juda jo gyvenimas.

„Liūdna, bet geriau žinoti tiesą, nes tik ji skatina veikti“, – konstatavo jis.

Dešimtmečiu jaunesnis vos per tris mėnesius

P. Luckie ir kitiems tyrime dalyvavusiems savanoriams buvo skirta 12 savaičių trukmės dietą ir sudarytas sportinių užsiėmimų grafikas.

Iš jų raciono buvo išbraukti greitmaistis, bulvės, baltieji ryžiai ir makaronai. Vietoj jų buvo nurodyta vartoti mažai angliavandenių turinčius Viduržemio jūros dietai priskiriamus produktus, kaip antai daržovės, vaisiai, neskaldytų grūdų gaminiai ir alyvuogių aliejus, taip pat šiek tiek raudonosios mėsos. Per pusryčius vartojamus skrudintus skanėstus buvo nurodyta pakeisti avižų koše, o užkandžiauti riešutais, vaisiais ir įvairiais cholesterolio lygį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažinančiais produktais.

Vietoj bulvių ir duonos eksperimento dalyviai turėjo vartoti pupeles, kitus ankštinius augalus ir kalnus šviežių daržovių. Tyrimas parodė, kad laikantis tokio tipo sveikos mitybos plano ankstyvos mirties rizika sumažėja net 37 proc.

Tyrimo dalyviai ne tik laikėsi konkretaus mitybos plano, bet ir tam tikro fizinių pratimų režimo. Kasdien namuose po septynias minutes jie turėdavo sportuoti: daryti pritūpimus, įtupstus, šuoliukus, atsispaudimus ir kiloti palyginti nesunkius svarmenis.

Uoliai nurodymus vykdžiusiems tyrimo dalyviams pavyko pasiekti išties stulbinančių rezultatų. Minėtasis P. Luckie ištisas 12 savaičių per parą suvartodavo po 2 900 kalorijų. Šį kiekį vyras gaudavo suvalgydamas po šešias porcijas daržovių ir vaisių. Sočiųjų riebalų kiekį jis sumažino iki 29 gramų – kaip tik tiek, kiek rekomenduojama.

P. Luckie neteko 3,6 kilogramo, o riebalų kiekį nuo 24 proc. sumažino iki 17 proc. Jo kraujo spaudimas nukrito iki reikiamo lygio, bet svarbiausia, kad pavyko sumažinti ir cholesterolio kiekį – nuo 6,3 iki 5,1.

„Paprastai, norėdami išvysti tokius pokyčius, turėtume skirti pacientui tablečių“, – sako Ch. Van Tullekenas.

Visgi P. Luckie be jokių medikamentų pavyko vos per tris mėnesius net devyneriais metais atjauninti savo organizmą.

„Esu labai patenkintas, – džiaugiasi vyras. – Nors kai kurių su amžiumi pasireiškiančių dalykų išvengti neįmanoma, dabar tikrai žinau, kad galiu kuo puikiausiai kontroliuoti visų procesų tempą, o tai kas nemalonu vis atitolinti.“

Sveikame kūne sveika siela

Programoje sutiko dalyvauti ir Alison Richards. Ji yra 50 metų ištekėjusi, du vaikus auginanti moteris. Žinia, kad dėl nejudraus gyvenimo būdo jos organizmas prilygsta 75-ečio, be jokio abejo, privertė ją sunerimti.

Psichologiniai testai parodė, kad A. Richards jau dabar patiria atminties problemų.

„Savo užmaršumą vertinau kaip vieną iš senstant pasireiškiančių nepatogumų arba dėl nuovargio atsirandantį sutrikimą. Pradėjau viską užsirašinėti, susidarinėti įvairius sąrašus, kad nepamirščiau, ką turiu padaryti“, – pasakojo A. Richards.

Jos, kaip ir visų tyrimo dalyvių, buvo paprašyta nešioti fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisą, matuojantį per dieną tenkantį fizinį krūvį.

Kaip paaiškėjo, vidutinio intensyvumo veiklai – ėjimui – moteris tesugeba skirti 28 minutes per savaitę. Galima tik priminti, kad pagal Anglijos nacionalinės sveikatos tarnybos apibrėžtas gaires rekomenduojama eiti bent 150 minučių, be to, užsiimti ir kito tipo fizinei veikla.

„Tiesiog maniau, kad mano gyvenimo būdas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito žmogaus, todėl nė nesusimąsčiau, kad šitaip elgdamasi galiu prisidaryti problemų. Sužinojusi, kad mano organizmas net 25 metais senesnis už faktinį mano amžių, ne juokais sunerimau“, – prisipažino A. Richards.

Nors per dieną A. Richards suvartojamų kalorijų kiekis neviršydavo 1 700, t. y. nesiekdavo net moterims rekomenduojamos paros normos, sočiųjų riebalų ji gaudavo po 30 gramų, vadinasi, 10 gramų daugiau nei derėtų, be to, per dieną ji apsiribodavo tik pora porcijų vaisių ir daržovių.

1,55 metro ūgio ir maždaug 75 kilogramų svorio moters KMI buvo 30, o tai rodo nutukimą. Riebalai sudarė 38 proc. viso kūno masės, nors moterims rekomenduojama neviršyti 24 proc. ribos.

„Visas mano fizinis krūvis apsiribodavo nuėjimu nuo namų iki automobilio, nuo automobilio iki lifto, atvažiavus į darbą, tada iki darbo stalo. Pasibaigus darbo dienai šį maršrutą tiesiog pakartodavau“, – pasakoja A. Richards.

Pasiryžusi pereiti prie aktyvesnio gyvenimo būdo, moteris grąžino leidimą naudotis šalia darbovietės įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir, užuot 20 minučių važiavusi automobiliu, į darbą ėmė vaikščioti pėsčiomis. Be to, ji nutarė nebesinaudoti liftu.

„Dabar galiu be jokio vargo numinti nuo dešimties iki penkiolikos tūkstančių žingsnių per dieną“, – džiaugiasi A. Richards.

Kol vyko eksperimentas, laikas, kurį A. Richards praleisdavo gana aktyviai judėdama, nuo 28 minučių per savaitę be jokių didelių pastangų pailgėjo iki 343 minučių, o tai yra kone dvigubai daugiau nei rekomenduojama. Per dieną suvartojamų kalorijų kiekį moteris sumažino iki 1 000, be to, pasistengė, kad mitybos racione būtų perpus mažiau sočiųjų riebalų turinčių produktų.

Visi eksperimento dalyviai turėjo atlikti rašytinius testus ir įvairias mąstymo įgūdžių reikalaujančias užduotis. Taip buvo įvertinti kognityviniai jų gebėjimai, atmintis ir protinės galios. Iš pradžių A. Richards surinko 77 balus. Tai gana žemas įvertinimas, galintis signalizuoti apie artėjančią demenciją. Dideliam dalyvės džiaugsmui, pasibaigus eksperimentui jos įvertinimas pakilo iki 90 balų, o tai – normą atitinkantis rezultatas.

„Širdis ir smegenys yra tarpusavyje susijusios, taigi, kai padidėja fizinis aktyvumas, į smegenis ima plūsti daugiau kraujo, todėl akivaizdžiai pagerėja atmintis“, – aiškina eksperimentui vadovavęs profesorius M. Trenellas.

Nors A. Richards kūno masę sudarantis riebalų kiekis ir KMI vis dar byloja apie antsvorį, jai sėkmingai pavyko atsikratyti daugiau nei pusketvirto kilogramo, o jos organizmas atjaunėjo net septyneriais metais.

„Man daug geriau tinka visi drabužiai, nes atrodau lieknesnė. Puiku ir tai, kad nebetenka rašytis tiek priminimų. Jaučiuosi daug geriau ir tikrai neketinu grįžti prie senų įpročių“, – tikina moteris.

Galima apsieiti ir be vaistų

„Nors žmonės šiais laikais gyvena ilgiau nei anksčiau, jų gyvenimo kokybė senyvame amžiuje labai suprastėja ir tikrai nėra tokia, kokia galėtų būti. Privalome užsitikrinti, kad 15 ar 20 paskutinių gyvenimo metų būtų tiesiog fantastiški“, – sako profesorius M. Trenellas.

„Deja, jokios piliulės ir jokios mikstūros tokios garantijos nesuteiks. Be tinkamų mitybos įpročių ir pakankamo fizinio krūvio džiuginančių rezultatų galima nė nesitikėti“, – priduria jis. Tad kodėl gi gyvenimo būdas turi tokią didžiulę įtaką organizmo senėjimo tempui?

„Tiesa, kad didesnį antsvorį turintys žmonės greičiau susensta, be to, jaunesni numiršta, anaiptol ne nauja“, – primena M. Trenellas.

„Reikia tik džiaugtis, kad pastaruoju metu jau imame suvokti, jog prasta, netinkama mityba, miego stygius ir mažas fizinis aktyvumas blogina mitochondijų funkcijas. O juk šiam kiekvienoje organizmo ląstelėje esančiam organoidui ir tenka atsakomybė už energijos gamybą“, – aiškina M. Trenellas.

„Mitochonrijas galima palyginti su mikroskopiniais varikliais. Jei pilsime į juos prastus degalus, jie tinkamai neveiks, o tada ir organizmas nefunkcionuos taip, kaip turėtų, todėl ilgainiui ims reikštis įvairiausi negalavimai, kaip antai Parkinsono, širdies ligos, demencija, cukrinis diabetas ir kt.“, – sako mokslininkas.

„Gera žinia ta, kad valios pastangomis mitochondrijas tikrai galima pažadinti, suaktyvinti. Tereikia pakeisti gyvenimo būdą. Kad tai padarius galima sulaukti išties džiuginančių rezultatų, įrodė kad ir eksperimento dalyvių patirtis“, – džiaugiasi profesorius.

Be pirmiau papasakotų istorijų verta paminėti ir dar kelių atlikto eksperimento dalyvių pasiekimus. Štai vienas beveik nebejaučia cukrinio diabeto simptomų, o kitas išsigydė nuo depresijos ir atsikratė nuolat persekiojusio nerimo.

„Organizmą, kitaip nei pase įrašytą gimimo datą, galima pajauninti per keletą mėnesių, – tikina laidos „How To Stay Young“ vedėjas Ch. Van Tullekenas. – Dedant ypač uolias pastangas organizmo amžių nusakantis metų skaičius gali tapti net mažesnis už tikruosius mūsų metus.“

Komentarai ()