Buvo prieš 150 metų, gali pasikartoti ir vėl - diena, kai Saulė taps mūsų priešu ()
Paklausus, koks yra didžiausias priešas, daugelis svarstytų – Šiaurės Korėja, Rusija, Zikos virusas. Tačiau šių šalių ir ligų potencialiai keliamas pavojus toli gražu neprilygsta visos gyvybės šaltinio, Saulės, grėsmei. Mat galingas Saulės išsiveržimas atjungtų visus palydovus, elektros prietaisus ir internetą, padarytų žalos už trilijonus eurų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei Žemei dabar smogtų toks Saulės išsiveržimas kaip prieš 150 metų, gyvenimas radikaliai pasikeistų. Skaičiuojama, kad mūsų technikai pavojų keliantį įsiveržimą galėsime pamatyti po 100 metų, rašo „New Scientist“.
„Saulė dažnai laikoma draugu ir gyvybės šaltiniu, tačiau gali virsti visiška priešingybe. Viskas priklauso nuo aplinkybių“, – teigė Harvardo universiteto profesorius Avi Loebas.
A.Loebas kartu su kolega Manasvi Lingamu nagrinėjo į mūsų Saulę panašių žvaigždžių duomenis ir prognozavo, kada galima tikėtis galingų Saulės išsiveržimų, ir kaip jie mus paveiks.
Jie aptiko, kad patys galingiausi išsiveržimai, kurie sunaikintų ozono sluoksnį, priverstų DNR mutuoti ir pasėtų sąmyšį ekosistemose, nutinka kas 20 mln. metų. Tačiau net silpnesni ir žymiai dažniau vykstantys išsiveržimai gali sukelti didžiules problemas Žemėje.
1859 metais kilo galinga Saulės audra: link Žemės buvo pasiųstas milžiniškas Saulės pliūpsnis, kuris sutrikdė telegrafų sistemą veiklą visuose Vakaruose. Kai kurie telegrafų operatoriai net buvo nutrenkti elektros.
„Tais laikais technologijos nebuvo tiek pažengusius kaip dabar. Todėl žala nebuvo tokia rimta. Tačiau moderniais laikais Saulės išsiveržimas padarytų trilijonų dolerių žalą. Sugestų visi elektros tinklai, visi kompiuteriai, visos atominių jėgainių aušinimo sistemos. Kiltų daug bėdų“, – tvirtino A.Loebas.
Skaičiuojama, kad stiprus Saulės išsiveržimas įvyks per ateinantį amžių. Vis dėlto yra 12 proc. tikimybė, kad tai gali įvykti jau kitą dešimtmetį. „Neguliu lovoje ir nepanikuoju dėl Saulės išsiveržimų, bet tai nereiškia, kad nereikia jaudintis“, – tvirtino Jeilio universiteto profesorius Gregas Laughlinas.
Rugsėjį A.Loebas ir M.Lingmanas sugalvojo būdą, kaip apsaugoti mus visus nuo tokių išsiveržimų: tarp Saulės ir Žemės sukurti skydą iš elektrai laidžios vielos. Tiesa, tokį skydą sukurti ir paleisti į kosmosą kainuoti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. eurų).
