Vieta, kur erdvėlaiviai skrenda numirti: savo laiku čia bus palaidota ir Tarptautinė kosminė stotis ()
Kinijos kosminė stotis Tiangong-1 dabar yra nebekontroliuojama ir tikimasi, nukris į Žemę jau kitais metais. Bet ne nuošalioje vietoje, kur savo dienas baigia dauguma kitų erdvėlaivių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenyno nepasiekiamumo ašigaliu vilioja ne tik tyrinėtojus, – palydovų operatoriai juo irgi domisi. Mat didžioji dauguma Žemės orbitoje skriejančių palydovų galiausiai nusileis, tačiau kur?
Mažesni palydovai sudegs, tačiau didesniųjų dalys pasieks Žemės paviršių. Kad būtų išvengta kritimo apgyvendintose vietovėse, jie nuleidžiami okeano nepasiekiamumo ašigalyje.
Ši paslaptingai skambanti vieta yra toliausiai nuo žemynų nutolusi Pietų Ramiojo vandenyno vieta, kažkur tarp Australijos , Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos. Apytiksliai 2700 km į pietus nuo Pitkerno salų
Čia, išsibarsčiusios
Čia guli kosminės stoties Mir nuolaužos. Į orbitą ji buvo iškelta 1986 metais, ir ją aplankė daug kosmonautų ir užsienio šalių įgulų.
Sveriantis 120 tonų aparatas atmosferoje niekaip nebūtų sudegęs, tad į šį regioną jis buvo nuleistas 2001 metais ir žvejai matė tai kaip byrančią šviečiančių nuolaužų masę danguje.
Į TKS ne kartą per metus skrendantys atsargų papildymo moduliai sudega šiame regione drauge sus stoties atliekomis.
Toks kontroliuojamas įskriejimas į atmosferą niekam grėsmės nekelia. Šiame regione žvejyba nevyksta, nes be maistingąsias medžiagas atnešančių vandenyno srovių, kurių čia praktiškai nėra, jūros gyvybė čia skurdi.
Šioje nuošalioje vietoje dienas baigs ir Tarptautinė kosminė stotis.
Dabar planuojama jos paslaugų atsisakyti kitame dešimtmetyje ir ji bus atsargiai nuleista į vandenyno nepasiekiamumo ašigalį. Savo 450 tonų mase – keturis kartus didesne, nei MIR – ji sukurs įspūdingą reginį.
Tačiau kartais, kai kontrolieriai praranda kontrolę, palydovo ar kosminės stoties Pietų Ramiajame vandenyne nuleisti nepavyksta.
Taip nutiko su 36 tonų Saliut 7 kosmine stotimi 1991 metais, kuri nukrito Pietų Amerikoje ar JAV Skylab, 1979 metais nukritusia Australijoje. Žemėje nuo jų tada – ar kada nors – nuo krentančių erdvėlaivių nuolaužų niekas nenukentėjo.
Tokia problema kils ir kitais metais.
Kitais metais, tarp sausio ir balandžio, į Žemę grįš Kinijos kosminė stotis Tiangong-1. Ši, pirmoji, Kinijos kosminė stotis į orbitą buvo iškelta 2011 metais. Kitais metais ją aplankė pirmoji Kinijos taikonautė Liu Yang.
Tiangong-1 orbita žemėja. Bet Kinijos inžinieriai prarado stoties kontrolę ir negali varikliais nukreipti jos į Pietų Ramųjį vandenyną.
Todėl ji nukris kažkur tarp 42,8 šiaurės ir pietų platumos laipsnių. Tai yra platuma tarp Ispanijos šiaurinės dalies ir Australijos pietinės dalies, ir tiksliau numatyti kritimo vietą galėsime tik likus kelioms valandoms iki patekimo į tankiuosius atmosferos sluoksnius.
Tiangong-1 tikriausiai neatguls šalia savo kompanionių Pietų Ramiojo vandenyno toliuose.
Dr David Whitehouse
Astronomas ir autorius; 1988 – 2006 BBC mokslo korespondentas, buvęs BBC News interneto svetainės mokslo redaktorius
bbc.com