Situacija, kada psichopatai gali būti naudingi aplinkiniams – mokslininkai atliko šiurpų eksperimentą ir surado paskirtį psichopatams

Vadovauti daugiau ar mažiau psihopatams negalima leisti, net ir tokioj situacoijoj, jie gali pražudyti, kad ir visą armiją vardan savo asmeninių tikslų ir dėl to jie nesigailėtu nei sekundės. Jei man tektu rinktis tokiam teste, ar simuliacijoj, pažiūrėčiau gal yra stiprių nuskausminamūjų (manau visada yra vaistinėlėse tokių dalykų tokiose sitacijose, jei tai daryti leidžia simuliacijos taisyklės) ir palikčiau sužeistą bendražygį, dar palikčiau jam užtaisytą ginklą, kurį jis galėtu naudoti/nenaudoti savo nuožiūra. Visada yra tikimybė kad ir nelaisvėje jis gali išgyventi ir grįžti namo, nudėtas savo bendražygių tai jau tikrai namo negryš.

Todėl mokslininkai ir priėjo išvados kad psichopatai tokiose sprendimuose yra geriau nei tokie kaip tu, nes jie neieško kaip išsisukti nuo nemalonaus sprendimo, bet jį priima. Pasitikrinsi vaistinėlę? O gal geriau iškart išsikvies savo armijos batalioną kad visus išgelbėtu ir nereiktu palikti? Juk nei vaistinėlės nei draugiško bataliono sąlygoje nebuvo. Tai iš kur tu tą vaistinėlę trauksi? Paliksi jam savo ginklą? O kaip pats paskui apsiginsi? Plius vėl palieki sprendimą kažkam kitam, atsikratai atsakomybės. Dėl to mokslininkai ir priėjo išvados kad tau įmonės vadovo kėdės duoti negalima. Jei viskas seksis gerai visiems bus gerai, bet jei seksis blogai nesugebėsi pasirinkti teisingo bet sunkaus sprendimo ir visi įmonės darbuotojai atsidurs bedarbių biržoje. O investuotojai liks ant ledo.

Viena yra atlikti testą virtualioje realybėje, kita tikroje realybėje su tikrais pažįstamais žmonėmis. Virtualioje realybėje net ir nebūdamas psichopatu galėtum nudurt, nes nejauti didesnių emocijų, nebent pats nesuprastum, kad tai virtualu.

Aš su tavim 100% nesutinku šiuo atveju. Mūšyje aš žinočiau ar mes turim vaistinėlę su reikiamom preimonėm, net jei jos nėra (arba sąlygoje nėra) tiek to, aš palikčiau sužeistajį, bet jo nežudyčiau, jei jis prarado savo ginklą duočiau jam savo pistoletą (nepagrindinį ginklą), jei nori pats tegu išsitaško sau galvą, kodėl kažkas turi teptis rankas (beto mano manymu tai neracionalu, nužudyti saviškį). Palikdamas suteikčiau jam kažkokį šancą išgyventi. Manau mano sprendimas gal ir nestandartinis bet maksimaliai kiek įmanoma (jei įmanoma) ninimizuojantis nuostuolius. Ir tai nei kiek nesiekiant išvengti atsakomybės, ar jausmų pagrindu priimtas sprendimas, bet kaip tik pamatuotas ir racionalus. Va jei psichopatą vadą sužeistu, tada aš ji pribaigčiau, nes toks 3,14deras išgyvenęs netyčia gali pridaryti jį palikusiems daug bėdos, ar keršyti ir vykdyti savo tribunolą, beto palei jį nužudyti sužeistajį būtu teisinga. Psichopatams vienintelė tikrai tinkama vieta armijoje, tai būti eiline patrankos mėsa ir būtinai žemiausio rango, kad nekenktu kitiems. Gal ir gerai mokslininkai nusprendė, kad vadovas iš manęs nekoks, nes aš nemėgstu nei vadovauti, nei juo labiau kad man kas vadovautu.

cia sitam saite buvo straipsnis ,kad jeigu draugas negrazintu 20e skolos, tai daugumai jau jis nebedraugas,tai manau 99 procentai pripjautu sava jei butu bent menka rizika del givybes,o psihopatai susaudytu dar ir savus pirma o po to sprogtu rekdami alaq okabar

Idomus testas. As bandyciau keisti situacija draugui palikdamas granata arba uztaisyta ginkla kad pats sau gala pasidarytu jei jau butu nutarta begti. Tuo tarpu ne tik save pribaigtu bet dar ir priesa su granatos pagalba sunaikintu.

Ėmiau ir patikėjau. Čia sunkiai sergantiems nepagydomomis lygomis ir pastoviai kenčiantiems skausmus nenori įteisinti eutanazijos. O čia granata ar šautuvą duos? Aš kartais net pagalvoju, kas yra tikri psichopatai? Asmenys galintis greitai užbaigti kito kančias ar asmenys liepiantys kankintis kol pats nuo skausmų numirsi? Jei butu taip lengva nusižudyti, tada sunkus ligoniai neprašytu eutanazijos įteisinimo. Kol gyvas tol yra vilties? Jei sunkei sergantis gyvens tik 5 metus, o gydimo metodo dar 50 metų tikrai niekas neišras, ar tikrai pas jį daug vilties? Arba kokia viltis yra pas tuos kuriuos į nelaisvę paims musulmonų teroristai? Kad kelis mėnesius kankins ir paskui prieš kameras galvą nupjaus? Ko tik neprigalvosi kad pateisintum savo bailumą ir ryžto trukumą.

Aš su tavim 100% nesutinku šiuo atveju. Mūšyje aš žinočiau ar mes turim vaistinėlę su reikiamom preimonėm, net jei jos nėra (arba sąlygoje nėra) tiek to, aš palikčiau sužeistajį, bet jo nežudyčiau, jei jis prarado savo ginklą duočiau jam savo pistoletą (nepagrindinį ginklą), jei nori pats tegu išsitaško sau galvą, kodėl kažkas turi teptis rankas (beto mano manymu tai neracionalu, nužudyti saviškį). Palikdamas suteikčiau jam kažkokį šancą išgyventi. Manau mano sprendimas gal ir nestandartinis bet maksimaliai kiek įmanoma (jei įmanoma) ninimizuojantis nuostuolius. Ir tai nei kiek nesiekiant išvengti atsakomybės, ar jausmų pagrindu priimtas sprendimas, bet kaip tik pamatuotas ir racionalus. Va jei psichopatą vadą sužeistu, tada aš ji pribaigčiau, nes toks 3,14deras išgyvenęs netyčia gali pridaryti jį palikusiems daug bėdos, ar keršyti ir vykdyti savo tribunolą, beto palei jį nužudyti sužeistajį būtu teisinga. Psichopatams vienintelė tikrai tinkama vieta armijoje, tai būti eiline patrankos mėsa ir būtinai žemiausio rango, kad nekenktu kitiems. Gal ir gerai mokslininkai nusprendė, kad vadovas iš manęs nekoks, nes aš nemėgstu nei vadovauti, nei juo labiau kad man kas vadovautu.[/quote O ka veliau sakytum , jei ziuretum per youtuba kaip tavo draugui paliktam gyvam galva pjauna ? Sorry ? Cia ir yra visa esme, kad negali kliautis keliu procentu tikimybe kad jis liks gyvas, nes daug didesne tikimybe , kad jis mirs vis tiek, tik nuo taves priklauso , kaip skaudziai...

Kai zaidi koki strategini zaidima ir paleidi 100 kariu myriop, paziureti kas bus, sazines juk neskauda. Atsigamini ju is naujo ir vel bandai. Kas mane gasdina, kad psichopatams realybe yra tokia pati kaip mums zaidimai. Ir kai esi armijoje, tu neturi jokio individualumo, tu esi tiesiog RESURSAS.

Shinigami's šiaip teisus, bet tik jo teorija (psichopatai gerai) veikią išskirtinai ekstremaliose situacijose ir labai siaurame žmonių rate. Ilgajame laikotarpyje ir visuomenėje veikią kitas dėsnis - kuo visuomenėje mažiau psichopatų, tuo visuomenė gyvybingesnė... Be to priimti skaudžius, sunkius, bet teisingus sprendimus galima ir nebūnant psichopatu. Pvz. čia iš savo būriavimo patirties - prieš išplaukiant kapitonas įgulą įspėjo - jei kas per audrą nesilaikys saugumo taisyklių, denyje bus neprisirišęs, tai aš dėl to kvalio, jei jį nuplaus, įgulos gyvybėmis nerizikuosiu... Versle psichopatui iš vis nėra ką veikti, na nebent gadinti "kraują" savo kolektyvui ir partneriams...

O aš manau, kad šitas tyrimas vėl gi pritemptas. Lyginti išgyvenimo kare situaciją su gero vadovo pozicija yra apsurdas. - Psichopatas turi gerus išgyvenimo instinktus kritinėse situacijose, tačiau taikos metu jis juk psichopatas. Tą savo savybę realizuos kitų sąskaita sukeldamas bereikalingą diskomfortą. - Tad psichopatas galėtų būti geras vadovas tik tam tikrose srityse, t.y. pastovios kovos srityse, kur nėra jokio komandinio žaidimo tik išlikimo situacija: investavimas, karas, kalėjimas, nusikaltimai, chirurgija, diktatūra; : 1. psichopatas efektyvus tose srityse, kur kur gali priimti GALUTINIUS sprendimus vienas - be kitų pritarimo. 2. Psichopatas - tai diktatūros sinonimas. P.s. Kuo psichopatas skiriasi nuo šiuolaikinio "trolio" (profesija klounas)? Juk abudu mėgaujasi savo viršenybe prieš kitus. Sakyčiau Psichopatas yra fizinis agresorius, o trolis - bailys, kvailys arba abudu.

Psichopatai naudingi kare, nes gali priimti sprendimus kur morale ir sazine kitiems neleidzia priimti. Jei nebutu psichopatu, gal nebutu ir karu? Tiek ir naudos is ju tuomet liktu.

Žiūrių čia gan daug filmų ir žiniasklaidos aukų, kurie net nesuvokia termino psichopatas reikšmės. Žinoma, visai nejuokinga būna kai tokie neišprūse asmenys sėdi valdžioje ir priiminėja sprendimus pagal siaubo filmų motyvus. Nors net šiame straipsnyje yra pateiktas termino psichopatas aprašymas, bet dauguma jo neskaitė arba tiek gyliai įtikėję siaubo filmais kad nesugebėjo suprasti to sakinio reikšmės. Psichopatas nėra beprotis. Psichopatas nėra žudikas. Psichopatas nepažeidinėja įstatymų. Psichopatas priima sprendimus vadovaudamasis logiką ir faktais, o ne jausmais. Psichopatui nusispjauti ant tavęs jei tu dėl savo bukos galvos pats sudeginai savo namus. Psichopatas leis sunkiai sergančiam nepagydoma lyga ir pastoviai kenčiančiam asmeniui atlikti eutanazija, nes tai logiškiausias ir žmogiškiausias pasirinkimas. Tuo tarpų ne psichopatas iš tokio ligonio net ginklą atimtu ir tik žiūrėti ir klaustu ar labai skauda.

Psichopatai naudingi visur, o pastoviai verkšlenantys ir nesugebantys priimti sudėtingu sprendimų baksnodami į savo ne egzistuojančia sąžinę ir moralę yra mažai kur reikalingi. Gal tik anglių kasykloje anglims kasti. P.S. dažniausiai karus sukelia būtent tokie kaip tu su savo morale ir sąžinę. Kodėl prasidėjo karas įslamamo valstybėse? Nes tokie kaip tu ten norėjo atvesti demokratija ir žmogaus teises. Pakeisti jų sąžinę ir moralę, bet jie tau parodė vidurinį piršta ir tada ten tu atsiuntei savo karius taikos vesti.

: 1. Psichopatas taikos sąlygomis yra kenkėjas. Naudingas jis tik konfliktinėse situacijose. Pvz.: nacionalistai - visi jų instinktyviai bijo ir nekenčia, bet kovose už tautos laisvę jie yra pirmieji kurie stoja į frontą, kai kiti racionalistai slepiasi krūmuose ir laukia rezultatų. Būti bailiu taip pat gali būti racionalu - karo metu dažnai išlieka silpniausi. 2. yra žmonių kategorija, kuriems emocijos nesuvokiamos, todėl jie galvoja esantys racionalūs. Ironiška, bet kuo didesnis idiotas, tuo labiau jis mano esantis racionalesnis.

Ne tai tu esi auka. Tik paskaičiau tavo ši komentarą ir iš kart tai supratau. Bet žinoma tu su tuo nesutiksi, kaip ir musulmonas nesutiks su ateistais.

: aš esu pro liberalas, tu esi pro konservatorius. Tai faktas, o kodėl - nežinau.

Manau sunkoka diskutuoti kuomet nei vienas iš mūsų nėra dalyvavęs tikrame kare. Stengiuosi įsivaizduoti tokią situaciją ir peršasi mintis, kad tokiu atveju būtų sunku ir net kartais neįmanoma išlikti moraliam. Pasirinkčiau nužudyti savo bendražygį, kad ir kaip sunku būtų tai padaryti. Žinau, kad tai skamba labai amoraliai, bet atrodo kaip logiškiausias variantas. Kaip įsivaizduoju kareivio pirmas prioritetas būtų neleisti priešui gauti svarbios informacijos, kas manau atsitiktų jei savo ginklo broliui leistum gyventi ir to pasekmė būtų, kad visa karių komanda pakliūna į priešo rankas...ir tikėtina, kad jie yra kankinami dėl informacijos ir vėliau nužudomi, antraas prioritetas - padėti savo komandai.. ir tada tokia paprasta matematika išeina...pasmerki vieną, kad išgelbėtum daugiau žmonių. Net jei ir padėtum savo bendražygiui, tarkime duotum ginklą...tai klausimas kiek jis ilgai galėtų atsilaikyti būdamas vienas..gal porą priešų ir sužeistu, bet ankščiau ar vėliau jį vistiek pagautu arba jis mirtu nuo sužeidimų...Sąlygoje minima, kad jis yra sunkiai sužeistas, tai jei ir duotum jam galimybę pabėgti neaišku ar jis išgyventų. Jei imtum su savim jis tiesiog būtų našta ir kadangi sunkiai sužeistas vėlgi neaišku ar išgyventu ir atsiranda reali galimybė, kad taip pražūtumėt abu ir visas burys patektų į nelaisvę. Ir galiausiai, jei paliktum jam granatą ar ginklą, kad jis pats nusižudytų atsiranda didelis klaustukas ar jis tai padarytų. Tai atrodo, bet kokiu atveju tavo komandos narys miršta pats arba yra pagaunamas, tad jo gelbėjimas būtų pats kvailiausias sprendimas...nes visi atvejai, kurie liečia komandos nario gelbėjimą yra neužtikrinti, užtikrinta yra tik tai, kad bet kokiu atveju pražudysi savo visą komandą. Tai tokioje situacijoje rinkimasis išgelbėt savo bendražygį būtų labai savanaudiškas aktas, nes atrodo, kad gelbėdamas jį daugiau gelbėji savo orumą ir moralę ir nesijauti tiek kaltas, nes komandą savo pražudai ne tiesiogiai...Nesakau, kad lengva ranka nužudyčiau savo bendražygį ir kad dėl to nesigailėčiau, bet žinočiau, kad tai buvo geriausias sprendimas toje situacijoje.

"Mūšyje aš žinočiau ar mes turim vaistinėlę su reikiamom preimonėm, net jei jos nėra (arba sąlygoje nėra) tiek to, aš palikčiau sužeistajį, bet jo nežudyčiau, jei jis prarado savo ginklą duočiau jam savo pistoletą (nepagrindinį ginklą), jei nori pats tegu išsitaško sau galvą, kodėl kažkas turi teptis rankas (beto mano manymu tai neracionalu, nužudyti saviškį). Palikdamas suteikčiau jam kažkokį šancą išgyventi. Manau mano sprendimas gal ir nestandartinis bet maksimaliai kiek įmanoma (jei įmanoma) ninimizuojantis nuostuolius. Ir tai nei kiek nesiekiant išvengti atsakomybės, ar jausmų pagrindu priimtas sprendimas, bet kaip tik pamatuotas ir racionalus. Va jei psichopatą vadą sužeistu, tada aš ji pribaigčiau, nes toks 3,14deras išgyvenęs netyčia gali pridaryti jį palikusiems daug bėdos, ar keršyti ir vykdyti savo tribunolą, beto palei jį nužudyti sužeistajį būtu teisinga. Psichopatams vienintelė tikrai tinkama vieta armijoje, tai būti eiline patrankos mėsa ir būtinai žemiausio rango, kad nekenktu kitiems." Sąlyga yra, kad arba nužudai - išgelbėji būrį arba nežudai - pražudai būrį. Tarpinių variantų čia nėra. Ir gyvenime yra tokių situacijų kuomet egzistuoja tik 2 galimi sprendimai ir reikia pasirinkti. Šioje, bet kokiu atveju kažką iš savo būrio pražudysi. Dabar jei nežudai savo bendražygio tu tiesiogiai "nesusitepi rankų", bet pražudai kitus kariškius netiesiogiai, bet kad ir ne tiesiogiai vistiek dėl tavo kaltės žmonės pražūna. Tai bet kokiu atveju kitų mirtis bus ant tavo sąžinės...paklausk savęs ar tai geriau būtų vienas žmogus ar tarkime 10? Čia nereikia būt psichopatų, kad pasirinktum..tiesiog psichopatam tai padaryti kiek lengviau, nes neturi tokio emocinio prisirišimo prie kitų žmonių. Skaitant tavo komentarus matosi, kad pasirinkti nenori ir vis bandai surasti tarpinį variantą, kuris leistų išgelbėti visus karius kartu neapsunkinant tavo sąžinės. Ir tai parodo tavo prioritetus, 1 - tu 2 - kiti..kodėl taip sakau? dėl to, kad vietoje to, kad pasakytum " negalėčiau atimti kito žmogaus gyvybės" pradėjai sakyt tokius dalykus kaip "kodėl kažkas turi teptis rankas" arba " Va jei psichopatą vadą sužeistu, tada aš ji pribaigčiau" tai tiesiog atrodo, kad sau galvos skausmą sutaupai nežudydamas, kad vėliau sąžinė nekankintų, o antru variantu tiesiog..žinai tik tiek, kad žmogus psichopatas (tai nereiškia, kad jis blogas ar nusikaltėlis) ir vien pagal asociaciją jį nužudytum arba kaip tu sakei "pribaigtum". Kas čia per logika tada? Apibrėži psichopatus kaip baisius žmones, bet pats ne ką geriau išsireiškei. Tokiu atveju kaip ir minėjau sutaupai sau sąžinės graužaties ir to kaina kitų žmonių gyvybė, nežinau kaip tau, bet man čia atrodo labai savanaudiška. Todėl ne visi gali būti kariais, nes karys mano manimu negali kelti savo asmeninių interesų aukščiau už savo pareigą ir turi mokėt priimti tokius sprendimus kuomet tokie iškyla. O jei dalyvautum tame tyrime, kuris čia buvo aprašytas irgi papildomų sąlygų prisigalvotum? Vienintelį dalyką, kurį apgalvojai šitoje situacijoje tai kaip sau mažiau psichologinės žalos pridaryt...tai tiek iš to žmogiškumo.

Labai gerai pasakyta. Čia problema ne moralė, nes pražudyti visa būrį dėl vieno asmens kuris mirs su 90% tikimybę tikrai nėra moralu. Kaip ir nėra jokio moralumo kai sunkiai sergantys ligonis kankinasi, bet jie ne tik kad patys nenori atlikti eutanazijos, bet jie nenori ir kitam leisti jos atlikti. Kur čia moralumas? Tokius sprendimus reikia atlikti ne tik kare, bet yra daug sričių kur tokius sprendimus privalai priimti. Nužudymas čia taip pat nėra pagrindas, pagrindas yra kažko "blogo" atlikimas kitam. Kabutėse nes sergantys asmuo pats nori eutanazijos (gal ir tas sužeistas karys to nori, jei supranta savo situaciją ir turi sąžinę). Be to, jis sakydamas kad laisvai nužudytu savo vada psichopatą, pats parodo psichopato pažymius. Čia kaip ir su automobilių autopiloto pasirinkimo testais, ką moraliau nužudyti. Bet prieš galvojant ką moraliau nužudyti autopilotui reikia galvoti ką moraliau nužudys žmogus vairuotojas šioje situacijoje. Todėl moralė ir sąžinė, dažnai yra tik pasiteisinimas, figos lapas pridengti savo privačias vietas.