10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–11–06)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-11-06 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–11–06)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  JAV pranešimas skelbia, kad klimato kaita vyksta dėl žmogaus veiklos, Trumpo pareigūnai nesutinka

Penktadienį 13 federalinių agentūrų paskelbė išsamią mokslinę ataskaitą, kuri tiesiogiai prieštarauja Trumpo administracijos pozicijai klimato kaitos klausimu ir kaip pagrindinį globalios temperatūros kilimo, sukėlusio aukščiausią temperatūrą civilizacijos istorijoje, veiksnį įvardija žmogaus veiklą.

Per pastaruosius 115 metų globali vidutinė temperatūra padidėjo 1,8 °F, kas sukėlė rekordinio intensyvumo orų reiškinius ir temperatūros ekstremumus. Pranešime rašoma, kad globali, ilgalaikė šilimo tendencija „nekelia abejonių“ ir „nėra įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo”, kad tai sukelia kas nors kita, nei žmogaus veikla.

nytimes.com

2:
  Pradėtas lieti penktasis Gigantiško Magelano teleskopo veidrodis

Lapkričio 3 dieną Arizonos universitete pradėtas lieti penktasis iš septynių būsimojo 25 metrų skersmens Gigantiško Magelano veidrodžio segmentas. Segmentų diametras – 8,4 metro, sveria po kiek mažiau nei 20 tonų. Liejimas truks kelis mėnesius — ilgiausias etapas, lėtas atvėsinimas, truks mažiausiai tris mėnesius. Visų veidrodžio segmentų liejimą planuojama baigti iki 2020 metų.
Gigantiškas Magelano teleskopas — reflektorius. Tikimasis, kad jo kampinė skiriamoji geba Hubble teleskopo gebą viršys 10 kartų.

gmto.org

3:
  Fizikai atrado tokią sprogią termobranduolinę sintezę, kad net svarstė nuslėpti rezultatus

Fizikai atrado naują, – vykstančios tarp kvarkų – sintezės tipą, ir jis toks galingas, kad mokslininkai abejojo, ar verta rezultatus publikuoti.

Tai galėjo būti naujo, subatominės sintezės amžiaus pradžia. Bet tyrinėdami šią idėją, fizikai išsiaiškino, kad yra jo potencialo ribos , kurios gali tiek nuvilti, tiek ir skambėti kaip palaima.

Šios, itin energingos kvarkų sintezės formos apribojimai reiškia, kad ji vargu ar kada bus panaudota energijos gavybai. Tačiau yra ir šviesioji pusė – ji netaps naujos kartos branduoliniu ginklu.

sciencealert.comtechnologijos.lt

4:
  Sveiko senėjimo paieškos

Harvardo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad protarpinis pasninkavimas ir mitochondrijų tinklų manipuliavimas gali padėti pratęsti gyvenimo trukmę.
Manipuliavimas mitochondrijų tinklais ląstelių viduje — dietos apribojimais, ar juos simuliuojančiomis genetinėmis manipuliacijomis — gali pailginti gyvenimo trukmę pagerinti sveikatą, rodo naujas Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos atliktas tyrimas.
Tyrime aiškintasi ląstelių gebėjimo išskirti energiją menkimas, sukeliantis senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas, bei, kaip tokios intervencijos, kaip, pavyzdžiui, pasninkavimo periodai galėtų palaikyti sveika senėjimą.

news.harvard.edu

5:
  Kodėl nerandame visko teorijos?

Einšteino reliatyvumo teorija iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į Visatą, realybės pagrindu padarydama erdvės ir laiko kontinuumą. Ne menkesnį poveikį padarė ir kvantų mechanika, apibūdinanti subatominių dalelių veikimą – kuris gali smarkiai skirti nuo regimos materijos veikimo. Bet abi teorijos buvo patikrintos nesukaitoma daugybe empirinių stebėjimų ir mokslinių eksperimentų. Stygų teorija ir dar kelios teorijos, besistengiančios aprašyti visatą viena, visaapimančia formule, tebelieka visiškai nesusietos su fiziniu pasauliu. Juk visatos teorijos privalo tiesiogiai sietis su visatos materija?! Ar Einšteinas klydo, o gal grupinis mąstymas pastaruosius 40 metų vedžiojo mus klystkeliais?

bigthink.com




6:
  Mokslininkai teigia Didžiojoje Gizos piramidėje aptikę paslėptą tuštumą

148534Didžiąją Gizos piramidę mokslininkai ištyrė modernios dalelių fizikos metodais ir teigia aptikę didžiulę slaptą ertmę. Virš aukšto, katedrą primenančio kambario, vadinamosios Didžiosios Galerijos, tirdami kosminės spinduliuotės sukurtų miuonų pėdsakus, mokslininkai aptiko maždaug 30 metrų ilgio patalpą, rašoma Nature žurnale. Tai stambi šio karališkojo kapo, pastatyto ~2500 m.p..m.e. struktūra, tačiau nepaisant ne vieną šimtmetį trukusių tyrinėjimų, apie ją nebuvo nieko žinoma.

npr.org

7:
  Rykliai saugomi visuose vandenyse

Rykliams ši savaitė buvo puiki. Tarptautinį apsaugos paktą pasirašė 126 šalys, pasižadėjusios saugoti ryklius ir kelias kitas migruojančias rūšis, kad ir kurios šalies vandenyse jos apsilankytų.
Susitarimas naudingiausias didžiausioms pasaulio žuvims: bangininiams rykliams. Tai pažeidžiama rūšis ir jos populiacija nuolat mažėja. Šalių vyriausybės įtraukė bangininius ryklius į I priedą, pasižadėdamos nuo žvejojimo ir naikinimo saugoti juos ir jų gyvenamąsias vietas. Kelios kitos rūšys įtrauktos į II priedą, kuris įpareigoja jų migravimo kelyje esančias šalis bendradarbiauti jas saugant, pavyzdžiui, reguliuojant žvejybą ar draudžiant pelekų nupjovimą.

newscientist.com

8:
  Ar žmogus gali tikėtis pasiekti nemirtingumą? Naujas tyrimas atskleidė matematinę tiesą

Žmonija nori nugalėti mirtį. Mūsų kuriamos technologijos sparčiai ilgina mūsų gyvenimo trukmę - kiekviena nauja žmonių karta gali gyventi ilgiau nei praėjusi. Mokslininkai tiria šią sritį ir mano, kad yra aptikę mechanizmą, kurį turi pakeisti, kad mes nesentume ir gyventume amžinai. Tačiau naujas tyrimas atskleidė paprastą tiesą - gyvenimas amžinai žmonėms yra tiesiog matematiškai neįmanomas.

smithsonianmag.comtechnologijos.lt

9:
  Aptiko rimtą vandenynų temperatūros skaičiavimo spragą - mūsų planetoje dar nėra buvę nieko panašaus?

Naujas tyrimas rodo, kad modeliai, kuriais remiantis buvo vertinama senovės okeano temperatūros, galėjo būti paremti klaidinga prielaida.
Jeigu šis įtarimas pasitvirtins, gali pasirodyti, kad priešistorinės jūros buvo gerokai vėsesnės, nei buvo skaičiuojama, ir dabartinė mūsų planetos šiltėjimo tendencija yra netgi ekstremalesnė, nei manyta.

sciencealert.comtechnologijos.lt

10:
  Aptiktos ląstelės, atsakingos už gekonų gebėjimą atsiauginti uodegą

Guelpho universiteto tyrėjas pirmasis aptiko gekono kamieninių ląstelių tipą, lemiantį jo gebėjimą atsiauginti uodegą – tai gali padėti gydyti žmonių stuburo nervus.
Daugelis driežų, vengdami plėšrūnų, gali numesti uodegą ir paskui ją atsiauginti. Kitaip nei žinduolių uodegose, driežų uodegose yra dalis stuburo nervų.
Prof. Matthew Vickaryous išsiaiškino, kad driežų uodegoje esančiuose stuburo nervuose yra daug kamieninių ląstelių – radialinių glijų – ir baltymų, padedančių augti kamieninėms ląstelėms.
Gekonai uodegas gali atsiauginti vis per 30 dienų – greičiausiai iš visų driežų.
Kai gekonai numeta uodegą, ji dar kurį juda, taip nukreipdama plėšrūnų dėmesį, o paskui pradėjusios veikti kamieninės ląstelės ataugina nervą ir uodegą. Kai pažeidžiami žmogaus stuburo nervai, susidaro randinis audinys, neleidžiantis ataugti stuburo nervams. Gekonų tyrimai gali suteikti daug žinių, kaip būtų galima išmokyti regeneruotis ir žmogaus nugaros nervus

news.uoguelph.ca

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(12)
(0)
(12)

Komentarai ()

Susijusios žymos: