Kinijos valdžia planuoja iki 2020 metų sukurti vadinamąją socialinio kreditavimo sistemą. Jos tikslas? Įvertinti 1,3 mlrd. gyventojų patikimumą.

2014 metų birželio 14 d. Kinijos valstybės taryba paskelbė grėsmingai skambantį dokumentą – „Socialinio kreditavimo sistemos sudarymo planą p“. Kaip ir daugelis Kinijos politinių dokumentų, tai buvo ilgas ir gana „sausas“ dokumentas, tačiau jame įvardijama radikali idėja. Kas, jeigu šalyje galiotų nacionalinė patikimumo vertinimo skalė, pagal kurią būtų vertinamas kiekvienas pilietis?

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame kasdienė mūsų veikla būtų nuolat stebima ir vertinama: ką mes perkame parduotuvėje arba internete, kur esame tam tikru metu, su kuo draugaujame, kaip bendraujame, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami televiziją ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, kokias sąskaitas ir kiek mokesčių sumokame (arba nesumokame). Ir tai įsivaizduoti nėra sunku, nes daug kas vyksta jau dabar, ir tokius duomenis padeda rinkti „Google“, „Facebook“, „Instagram“ ir įvairios sveikatos būklę stebėti padedančios išmaniosios programėlės.

Dabar įsivaizduokite, kad būtų sukurta sistema, neigiamai ar teigiamai vertinanti visa tai ir parašanti konkretų skaičių. Būtent tai ir būtų piliečio balas, kuris parodytų, ar jis yra patikimas ar ne.

Be to, konkretaus žmogaus įvertinimas būtų palygintas su visos populiacijos vidurkiu ir taip būtų nustatoma, ar žmogus gali gauti paskolą ar darbą, kur mokytųsi jo vaikai, ar net tai, ar su tokiu žmogumi galima eiti į pasimatymą.

Futuristinė nebekontroliuojamo „Didžiojo brolio“ vizija? Ne, tokia sistema jau kuriama Kinijoje. Šalies valdžia kuria socialinio kreditavimo sistemą, kad įvertintų 1,3 mlrd. savo gyventojų patikimumą. Valdžia tikisi, kad tokia sistema leis įvertinti ir didinti pasitikėjimą šalies mastu ir sukurs nuoširdumo kultūrą.

„Ji sustiprins nuoširdumą vyriausybės reikaluose, komercinį nuoširdumą, socialinį nuoširdumą ir teisminį patikimumą“, – nurodoma dokumente.

Tačiau kiti ne itin teigiamai vertina tokius planus.

„Tai labai ambicingas planas savo gilumu ir mastu, įskaitant individualaus elgesio stebėjimą ir domėjimą. Tai tarsi „Amazon“ kliento sekimas su orvelišku politiniu prieskoniu“, – sakė Kinijos interneto specialistas Johanas Lagerkvistas iš Švedijos tarptautinių santykių instituto.

Kol kas dalyvavimas piliečių balų sistemoje Kinijoje yra savanoriškas, tačiau iki 2020 metų dalyvavimą ketinama padaryti privalomą. Kiekvieno piliečio ir juridinio asmens Kinijoje elgesys bus vertinamas ir reitinguojamas.

Taigi, kaip reitinguojami žmonės? Pagal „Sesame Credit“ kreditavimo sistemą, žmogus įvertinamas 350-950 balų. Tuo tarpu „Alibaba“ neatskleidžia savo „sudėtingo algoritmo“, kuris naudojamas suskaičiuoti balą, tačiau bendrovė atskleidžia, kad įvertinami penki veiksniai. Pirmiausia, tai kredito istorija. Pavyzdžiui, ar pilietis laiku apmoka elektros ar telefono sąskaitas? Tuomet vertinamas įsipareigojimų vykdymas. Trečia, vertinamos asmeninės savybės, tikrinama asmeninė informacija, kaip telefono numeris ar adresas. Ketvirta kategorija – elgesys ir polinkiai. Štai čia jau tampa įdomiau.

Pagal šią sistemą, toks, rodos, nereikšmingas dalykas, kaip žmogaus pirkimo įpročiai, gali tapti būdo vertinimo rodikliu. Taigi, sistema ne tik vertina elgesį, bet jį ir formuoja. Ji nukreipia žmones nuo pirkinių ir elgesio, kuris valdžiai yra nepageidaujamas.

Svarbūs yra ir draugai. Penktoji kategorija yra asmeniniai ryšiai. Ką internetiniai draugai ir bendravimas su jais pasako apie jus? „Sesame Credit“ sistemoje minima sąvoka „pozityvi energija“: palankios žinutės apie valdžią arba geras šalies ekonomikos vertinimas leis padidinti reitingą.

Reikšti kitokią politinę nuomonę ar minėti Tiananmenio aikštės įvykius Kinijoje niekada nebuvo protinga. Tačiau dabar tai gali pakenkti piliečio reitingui. Tačiau įdomiausia, kad žmogaus asmeniniam reitingui įtakos turi ir tai, ką daro ar kalba jo internetiniai draugai. Jeigu koks nors žmogus parašo neigiamą komentarą, tai gali turėti įtakos ir jo internetinių draugų reitingui.

Tad kodėl jau milijonai žmonių prisijungė prie šios valdžios stebėjimo sistemos? Viena vertus, žmonės bijo represijų, jeigu nesijungs. Kitus vilioja įvairios lengvatos ir privilegijos tiems, kas taip įrodo savo „patikimumą“.

Geras reitingas Kinijoje jau tapo tam tikru statusu. Praėjus vos keliems mėnesiams po sistemos paleidimo beveik 100 tūkst. žmonių jau pasigyrė savo geru įvertinimu socialiniame tinkle „Weibo“ (kiniškas „Twitter“ atitikmuo). Geras reitingas pagerina galimybes eiti į pasimatymus ar net susirasti vyrą/žmoną, nes didesnis „Sesame“ reitingas – įspūdingesnė paskyrą antrosios pusės paieškos puslapyje „Baihe“.

Pavyzdžiui, dėl mažesnio reitingo žmogui bus ribojama interneto sparta, ribojamos galimybės lankytis restoranuose, naktiniuose ar golfo klubuose, ribojama galimybė laisvai keliauti į užsienį. Reitingas turės įtakos nuomojantis butą, apsidraudžiant, gaunant paskolą ar net socialines išmokas.

Mažo reitingo žmonių tam tikri darbdaviai nesamdys, jiems nebus galima dirbti valstybės tarnyboje, žurnalistikos ar teisės srityje.

Mažą reitingą turintys žmonės taip pat turės ribotas galimybes švietimo srityje, jų vaikai negalės mokytis privačiose mokyklose. Kaip teigiama valdžios dokumente, socialinio kreditavimo sistema „leis patikimiems klajoti visur, o nepatikimiems bus sunku žengti ir vieną žingsnį“.

Jau dabar mes gyvename pasaulyje, kuriame įvairūs algoritmai gali įvertinti, ar keliame grėsmę ar esame geri piliečiai. Artėjame prie kiniškos sistemos, kai kredito reitingas tampa gyvenimo reitingu, net jei to ir dar nesuvokiame.

Įžengiame į amžių, kuriame atskiri veiksmai yra vertinami pagal standartus, kurių negalime kontroliuoti, ir kuriame vertinimai negali būti ištrinti. To pasekmės ne tik kelia nerimą, jos yra amžinos. Pamirškite teisę ištrinti ar būti pamirštiems, būti jauniems ir kvailiems.

Komentarai (12)