Uranas ir Neptūnas yra gana panašios planetos - ir mase, ir chemine sudėtimi, ir paviršiaus temperatūra. Tačiau jų palydovų sistemos skiriasi kaip diena ir (vasarvidžio) naktis: Uranas turi 27 įvairios masės palydovus, o Neptūnas - tik 13, tarp kurių dominuoja už kitus gerokai didesnis Tritonas.

Dabar pristatyti skaitmeninių modelių rezultatai, paaiškinantys, kaip tokia Neptūno sistema galėjo susiformuoti.

Modeliai remiasi seniai iškelta ir daugmaž visuotinai priimta hipoteze, kad Tritonas yra pagautas Kuiperio žiedo kūnas, t. y. jis susiformavo atskirai nuo Neptūno ir prie šio priartėjo bei aplink jį suktis ėmė kažkada vėliau.

Hipotezė iškelta siekiant paaiškinti neįprastą Tritono orbitą - ji pasvirusi beveik 30 laipsnių kampu į kitų Neptūno palydovų orbitų plokštumas, be to, Tritonas aplink Neptūną sukasi priešinga kryptimi, nei kiti palydovai. Tokio sukimosi neįmanoma paaiškinti standartinėmis formavimosi teorijomis, kurios teigia, kad palydovai ir planeta formuojasi vienu metu, taigi ir suktis turėtų ta pačia kryptimi.

Naujajame tyrime skaitmeniškai sumodeliuota Neptūno palydovų sistemos evoliucija, į ją įsibrovus Tritonui. Daugiau nei dviem šimtais modelių ištirtos galimos sistemos konfigūracijos ir nustatyta, kad palydovų sistema, panaši į Urano, turi daugiausiai šansų tapti tokia, kokią matome dabar. Jei pradinė Neptūno palydovų sistema būtų daug masyvesnė, dabar joje būtų išlikę gerokai daugiau, nei 12 originalių palydovų, o jei būtų mažesnės masės, tai Tritono orbita gerokai skirtųsi nuo dabartinės.

Tritonas, sąveikaudamas su originaliais palydovais, dalį jų išmetė iš sistemos, dalies orbitas šiek tiek pakeitė, o kartu ir pats nusistovėjo dabartinėje orbitoje, kuri yra beveik apskritiminė. Tik įlėkęs į sistemą, Tritonas turėjo skrieti labai ištęsta orbita, taigi šis modelis paaiškina ir jo orbitos pokyčius. Šie rezultatai geriau padės suprasti sąveikas tarp dangaus kūnų Kuiperio žiede ir jo prieigose.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()